Smuikas šiame koncerte – tarsi leitmotyvas. Simbolinis koncerto pavadinimas „Raudonasis smuikas“ tiesiogiai nukreipia į programoje skambėsiantį Johno Paulo Corigliano Koncertą smuikui ir orkestrui „Raudonasis smuikas“ („Red Violin Concerto“), skiriamą kompozitoriaus 80-mečiui. Intriguojanti mūsų publikos pažintis su šiuo šiuolaikiniu amerikiečių kompozitoriumi (g. 1938) – tai dar viena energingos ir smalsios mūsų smuikininkės Rūtos Lipinaitytės iniciatyva.
R. Lipinaitytė, tarptautinių J. Heifetzo 100-mečio, Duetų Švedijoje, „Remember G. Enescu“ Rumunijoje, Holšteino festivalio orkestro akademijos konkursų laureatė; keturių respublikinių jaunųjų atlikėjų konkursų, tarptautinio P. Konjovičiaus konkurso Serbijoje bei „Yamaha“ muzikos fondo konkurso nugalėtoja, taip pat pasižymi ir nenuilstančia aistra retai skambančiai, mažai žinomai muzikai. Pavyzdžiui, 2016 m. pavasarį kartu su LNSO ji Filharmonijos klausytojams pristatė, regis, iki tol negirdėtą Lazdijuose gimusio žydų kilmės kompozitoriaus Josepho Achrono, kuris Amerikoje koncertuodavo su legendiniu Jasha Heifetzu, Koncertą smuikui. Šį kartą smuikininkė rengia muzikinę pažintį su J. P. Corigliano smuiko koncertu.

J. P. Coriglianas – Kolumbijos universiteto Niujorke ir Manhatano muzikos mokyklos absolventas, kurio tėvas net 23 metus buvo Niujorko filharmonijos simfoninio orkestro koncertmeisteris. Už savo kūrybą Coriglianas pelnė prestižinę Pulitzerio premiją, net penkis „Grammy“ apdovanojimus, garsųjį Grawemeyerio muzikos prizą bei „Oskarą“! Pastarasis apdovanojimas 1999 m. jam buvo įteiktas už muziką François Girard’o filmui „Raudonasis smuikas“, tą pačią medžiagą 2003 m. kompozitorius adaptavo Koncerte smuikui ir orkestrui.

Taip pat šio LNSO koncerto programoje – XIX–XX a. sandūroje gyvenusio austrų kompozitoriaus Gustavo Mahlerio Ketvirtoji simfonija, apie kurią galima pasakyti, kad ji gimė iš dainos, iš vokalinės miniatiūros balsui su orkestru „Dangiškasis gyvenimas“ (J. von Arnimo ir K. Brentano rinkinys „Stebuklingasis berniuko ragas“). Daina nulėmė šios simfonijos dvasią ir rašymo manierą. Iš čia kilo Ketvirtosios kameriškumas, požiūris į orkestrą kaip į nedidelės sudėties ansamblį, o muzikos grožį papildo ir vokalo skambesys – soprano partija.

G. Mahlerio simfonijos vokalo partiją atliksianti Sandra Janušaitė yra viena ryškiausių Lietuvos operos solisčių. Ji stažavosi Zalcburgo Mozarteumo (Austrija) vasaros akademijoje, prof. Lilian Sukis klasėje, ir Gdansko S. Moniuszkos muzikos akademijos (Lenkija) meistriškumo kursuose, prof. Renatos Scotto klasėje. Nuo 2001 m. yra Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė, dainuojanti visas pagrindines soprano partijas.

Su opera glaudžiai susijusi ir šios LNSO programos dirigentė Keri-Lynn Wilson. Būdama 21 metų, kaip fleitininkė ji debiutavo prestižinėje „Carnegie Hall“, dar studijuodama buvo pakviesta į Zalcburgo festivalį legendinio batutos meistro C. Abbado asistente, 2014–2015 m. buvo Slovėnijos nacionalinės filharmonijos orkestro muzikos vadovė, o pastaruoju metu kviečiama diriguoti įvairiuose operos teatruose. K.-L. Wilson dirigavo operų pastatymams Anglijos nacionalinėje operoje, Bavarijos valstybinėje, Vienos valstybinėje, Švedijos karališkojoje, Vašingtono nacionalinėje operoje, Juilliardo operoje Niujorke, Sankt Peterburgo Marijos, Monrealio, Toronto, Maskvos, Tokijo, Ciuricho, Bilbao, Tel Avivo, Varšuvos, Florencijos, Romos, Leipcigo, Nicos ir daugelyje kitų operos teatrų, su NDR radijo orkestru surengė šventinį operos vakarą Hanoveryje, šiam orkestrui dirigavo Šlėzvigo-Holšteino festivalyje; operų spektakliams diriguota įvairiuose festivaliuose. Dirigentė yra sukaupusi įspūdingą repertuarą – tai kelios dešimtys parengtų ir diriguotų sceninių veikalų. K.-L. Wilson labai aktyvi ne tik operos srityje, ji dirba ir su orkestrais.

Keri-Lynn Wilson diriguojamas LNSO, smuikininkės Rūtos Lipinaitytės ir soprano Sandros Janušaitės koncertas „Raudonasis smuikas“ vyks spalio 20 d., šeštadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją