Abu – ir pianistė, ir dirigentas, su įvairiais kolektyvais koncertuoja visame pasaulyje. Šiuo metu Vilniuje, Paryžiuje ir Ženevoje gyvenanti Mūza Rubackytė kviečiama koncertuoti Paryžiaus operoje, jos rečitaliai rengiami svarbiausiose salėse, kaip antai Londono „Wigmore Hall“, Bonos „Beethoven-Haus“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Paryžiaus „Salle Gaveau“, Orsė muziejuje, Invalidų rūmuose (Prancūzijos kariuomenės muziejuje), Budapešto Liszto akademijoje, Tivolio „Villa d’Este“, Buenos Airių „Teatro Colón“ ir „Kirchner Hall“, Meksiko „Auditorio Blas Galant“, Kairo operoje, Tokijo „Casals Hall“ ir kt. Modestas Pitrėnas pastaraisiais metais diriguoja Lietuvos, Latvijos, Diuseldorfo „Deutsche Oper am Rhein“, Varšuvos ir Maskvos Didžiuosiuose, Kelno, Helsinkio operos teatruose. Sankt Galeno operoje Šveicarijoje jis dirigavo daugiau kaip 30-ies pavadinimų spektaklius, o šiuo metu jau dirba šio teatro vyriausiuoju dirigentu.
Tad pianistę ir dirigentą simboliškai sieja dvi šalys – Lietuva ir Šveicarija. O šiame koncerte ypatingai susies dar ir Ferenco Liszto muzika, mat pianistė su orkestru atliks jai itin artimo kompozitoriaus Antrąjį koncertą fortepijonui ir orkestrui.
Tarptautinį pripažinimą pelniusios pianistės kūrybinėje biografijoje vengrų kompozitorius Ferencas Lisztas užima ypatingą vietą: 1981 m. prestižiniame tarptautiniame Liszto–Bartóko pianistų konkurse Budapešte M. Rubackytė pelnė Grand prix. „Viena geriausių gyvųjų Liszto atlikėjų“ (kaip teigiama žurnale „Fanfare“) yra Tarptautinių F. Liszto asociacijų (ILA) biuro narė, F. Liszto draugijos Lietuvoje „LiSZtuania“ prezidentė, F. Liszto pianistų konkursų Veimare, Parmoje ir Utrechte žiuri narė. Pianistė veda meistriškumo kursus Veimaro ir Budapešto Liszto akademijose. M. Rubackytės repertuare yra visas Liszto „Klajonių metų“ ciklas, visi etiudai ir abu koncertai fortepijonui. Ji yra iš tų retų pianistų, kurie atlieka šiuos ciklus koncerte per vieną dieną. Pianistė sako: „Liszto negalima nemylėti, galima tiktai jo nepažinti. Liszto kūriniai yra tarsi kopimas į kalną. Tik po didelių pastangų pasiekus viršūnę, atsiveria peizažo grožis ir šviesa.“ Programoje „Žiemos svajos“ M. Rubackytė Lisztą interpretuos su M. Pitrėno diriguojamu LNSO. Skambės Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 2 A-dur (1857), kurio muzikinės medžiagos plėtojimui būdingas rapsodiškumas, o fortepijonas čia tai iškilmingai rečituoja savo partiją, tai pratrūksta žaižaruojančiu virtuoziškumu, kuriam parodyti reikia ypatingos technikos.
LNSO koncerte dar atliks 1933 m. vengrų kompozitoriaus Zoltano Kodály sukurtus „Galantos šokius“. Šis puikus Liszto vengrų rapsodijų tradicijos plėtojimo pavyzdys klausytoją pavergia audringu temperamentu, įdomia orkestruote. Senovinių vengrų šokių motyvus, kurie panaudoti šioje pjesėje, Kodály išgirdo iš Galantos miestelyje grojusių čigonų orkestrų.
Koncerto klausytojus žiemos peizažan nardins ir Piotro Čaikovskio Pirmoji simfonija g-moll („Žiemos svajos“) – bene reikšmingiausias šio kompozitoriaus ankstyvojo laikotarpio kūrinys, jį autorius ne kartą perdarinėjo, tobulino. Po premjeros klausytojai ir kritikai buvo sužavėti. Čaikovskis taip pat buvo patenkintas šiuo savo opusu. Tai patvirtina eilutės iš 1883 m. laiško mecenatei Nadeždai fon Mek: „...nors simfonija daugeliu požiūrių yra netobula, iš esmės ji pranoksta mano vėlesnius, jau brandžius kūrinius.“
Mūzos Rubackytės, Modesto Pitrėno ir LNSO koncertas „Žiemos svajos“ vyks gruodžio 1 d., šeštadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje. Tą pačią programą lapkričio 30 d. 18.30 val. muzikai atliks Klaipėdos koncertų salėje.