Pastato rekonstrukcija užtruko dešimtmetį. Dažais dar kvepiantis muziejus pirmą kartą pats tampa eksponatu.
Čia atkurtos autentiškos detalės – durų stiklai šlifuotais kraštais, rankenos ir šviestuvai. Kone viskas sovietmečiu buvo sugadinta.
„Langai atrodė kaip kopėčios, į kiekvieną langą buvo įdėti skersiniai, nes karo metais, 1944-aisiais, kai greta susprogdino elektrinę, visi muziejaus langai išbyrėjo. Po karo stiklo trūko, ypač – didelio formato, todėl sudėjo skersinius ir mažus stiklo lapus“, – aiškina konservavimo ir restauravimo darbų ekspertas Kęstutis Linkus.
Vitražai languose palydi iki didžiausios amfiteatrinės auditorijos. Po karo, trūkstant patalpų, čia vykdavo paskaitos studentams. Dabar joje tylu, lankytojų laukia tik išlikęs autentiškas epidioskopas.
„Aparatas nėra restauruotas, kažkur per tuos dešimtmečius dingęs vienas lęšis. Buvo galima ir skaidres čia rodyti“, – aiškina K. Linkus.
Auditorijoje išlikusi autentiška tribūna, o garbingiems svečiams skirtas odines kėdes teko atkurti. Tačiau ne viskas pavyko kaip norėta.
„Neradome net ir vaizdų, kokie buvo lubiniai šviestuvai. Architektė, kad būtų daugiau šviesos, parinko šviestuvus, bet jie neturi nieko bendro su autentiškais šviestuvais, vieninteliai autentiški – virš durų“, – pasakoja konservavimo ir restauravimo darbų ekspertas.