Pradėjo nuo plikų sienų
P. Kilbauskas prisiminė pačią garso įrašų studijos „Garso generatoriai“ įsikūrimo kultūros komplekse SODAS 2123 pradžią.
„Kurį laiką ieškojome patalpų, po to atsekėme, kad čia kuriasi SODAS 2123, pradėjome pildyti paraiškas. Šiek tiek nerimavo dėl mūsų, o mes parodėme rūsį, kuris galbūt ne visiems būtų priimtinas ir tinkamas. Įžvelgėme, kad šičia įmanoma padaryti kažką, kur būtų galima kurti nuostabius garsus“, – pasakojo jis.
O pasakojimą vaizdžiai iliustruoja ant sienų pakabintos įsikūrimo fotografijos, liudijančios nuveiktą didelį darbą, kuris, matosi, vyko nuo nulio – nuo plikų sienų.
Įprastai kūrėjams nerūpi tokie žemiški dalykai, kaip įsirengti sau dirbtuves. Tačiau, kaip sakė P. Kilbauskas, kai gyvenimas prispaudžia, turi pradėti rūpintis, – visko neįpirksi.
„Mes čia viską savomis rankomis pasidarėme per pandemiją, kai buvo „lokdaunas“. Jeigu tau reikia, vis tiek atrandi laiko, svarbiausia, mano galva, noras. Mes matėme, ką čia galima padaryti, – ėmėme ir padarėme! Visa tai užtruko pusantrų metų“, – kalbėjo pašnekovas.
Komplekse SODAS 2123 – muzikantų, kompozitorių bei technikų komanda – P. Kilbauskas, Vygintas Kisevičius, Domas Strupinskas, Justinas Štaras kuria kino filmų garso takelius, vykdo įvairius tarpdisciplininio meno projektus.
„Pavyzdžiui, šiuos metus vadiname latvių metais, nes baiginėjame kurti muziką jau antram latvių filmui. Mūsų veiklos pagrindas – kinas. Kokie filmai gamyboje labiausiai įsiminė? Kiekvienas – savaip, galbūt debiutas su Domu Strupinsku „Redirected / Už Lietuvą!“, vėliau – „Lošėjas“, už tai gavome „Sidabrinę gervę“. Tokie pirmieji, įsimintiniausi lietuviški filmai. O šiaip – nemažai visko vyksta, per metus dviems-trims filmams sukuriame muziką, šiais metais mušime rekordus – baiginėjame jau ketvirtam“, – kalbėjo P. Kilbauskas.