„Šį festivalį galima pavadinti takoskyra tarp praėjusio ir ateinančio muzikinio teatro laiko. Pasibaigus festivalio renginiams pradėsime išsikraustymo iš teatro patalpų darbus, – šiemečio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ svarbą akcentavo muzikinio teatro vadovas Jonas Sakalauskas. – Festivalio programa bus įvairialypė, bet mums buvo labai svarbu išgryninti, akcentuoti, kad tai – simfoninės ir autorinės muzikos festivalis“.

Festivalis startuos miesto atsiradimo dieną – rugpjūčio 1-ąją. Mieste vyksiančius šventinius renginius vainikuos kompozitoriaus Jono Jurkūno džiazo oratorija „Pamario giesmės“, kurta pagal šio krašto sakmes ir šiuolaikine muzika įprasminanti svarbiausius sudėtingos krašto istorijos epizodus. „Džiazo muzika oratorijoje pinsis su akademine, šiuo kūriniu prisijungsime prie visų svarstančių apie Klaipėdos miesto identitetą, diskutuojančių apie šio miesto kultūrinį lauką“, atkreipė dėmesį J. Sakalauskas.

Rugpjūčio 3 d. įvyks ilgai laukta režisierės Dalios Ibelhauptaitės statytos Ruggero Leoncavallo operos „Pajacai“ premjera. Spektaklyje greta solistų pasirodys ir visa „Amber“ cirko trupė, įskaitant gyvūnus. „Galima prisiminti praėjusiais metais mūsų teatre prikeltos D. Ibelhauptaitės statytos G. Puccini operos „Bohema“ sėkmę, tikiu, kad „Pajacai“ jai nė kiek nenusileis“, sakė teatro vadovas.

Rugpjūčio 11 d. šokio gerbėjų lauks baleto šokėjos ir choreografės Aušros Krasauskaitės kuriamo šokio spektaklio „Karmen“ premjera – jame gros Modesto Pitrėno diriguojamas Lietuvos kamerinis orkestras bei ansamblis „Giunter percussion“. Spektaklyje legendinė Karmen nusikratys etnografinės simbolikos ir atsiskleis sukrečiančiu gaivališkumu.

Rugpjūčio 15 d., minint 180-uosius metus po kompozitoriaus Richardo Wagnerio viešnagės Klaipėdoje, vyks jo muzikos koncertas, kuriame pasirodys po ilgos pertraukos į uostamiestį grįžtanti pasaulinė operos žvaigždė Violeta Urmana. Primadona koncertuos su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestru, diriguojamu Vladimiro Ponkino.

Programoje taip pat numatomas koncertas, skirtas reformacijos 500 metų sukakčiai – jame dalyvaus valstybinis choras „Vilnius“, viešės solistas Liudas Mikalauskas. Tai pat vyks ispaniška dvasia alsuojantis teatralizuotas koncertas „Ispaniškoji sarsuela“, jo metu skambės operinės arijos ar trumpi choriniai kūriniai, persipynę kastanječių ritmai, instrumentiniai intarpai, dainavimas ir, žinoma, šokiai.

Rugpjūčio 19 d. festivalį užbaigs įspūdingas Gala koncertas, kuriame dalyvaus visi šiemet 30-uosius veiklos metus mininčio teatro atlikėjai ir kolektyvai. Prie jų prisijungs ir šiuo metu visoje Lietuvoje mylimi solistai, kadaise dirbę Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre – Virgilijus Noreika, Vytautas Juozapaitis, Vladimiras Prudnikovas.

Turtinga festivalio programa vyks ne tik Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patalpose, bet išsklis ir į kitas miesto kultūrines erdves, Palangą, Nidą. Tikimasi, kad festivalis Klaipėdą pavers geidžiama pirmųjų rugpjūčio savaičių kryptimi ne tik klasikinės muzikos mėgėjams iš Lietuvos, bet ir iš kaimyninių šalių.

Apibendrindamas artėjantį festivalį J. Sakalauskas jį vadino ne tik itin ambicingu, bet ir reikšmingu, kalbant apie šio teatro ateities viziją po artėjančios rekonstrukcijos, „šie metai Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui ne tik šventiniai, bet ir sudėtingi. Ambicinga festivalio programa norime brėžti naujus teatro kūrybinės ateities kontūrus ir norime juos brėžti tiksliai ta linkme, kuria siekiame judėti. Teatrą po rekonstrukcijos įsivaizduojame kaip ryškų, atvirą, europietišką, augantį nuo centro Lietuvos regione iki centro Europos regione. Norime, kad klaipėdiečiai nejustų jokio kultūrinio diskomforto“.

Teatro vadovo nuomone Klaipėda išgyvena kultūrinį renesansą, „gal Lietuvoje dar ne visi įvertina šiame mieste slypinti potencialą. Norime prisidėti prie kultūrinio lauko tvirtinimo, savo kokybe ir mastais nenusileisti sostinei“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)