Didelė trauka knygoms
Šis rašytojo asmeninis pomėgis knygoms akivaizdžiai atsispindi ir M. Saukos darbe – A. Nykos-Niliūno portretas simboliškai atsidūrė ant knygų kaugės pagrindo. Tačiau tapytojas Audrius Gražys, nors ir negailėjo pagyrų kolegai, tačiau sprendimu pjedestalui pasirinkti knygų kaugę, visgi suabejojo.
„M. Saukos skulptūros nuostabios, man labai patinka, viskas kaip gyva padaryta, bet dabar kilo klausimas, kodėl pasirinktas šitoks sprendimas, panašų kūrinį mačiau Londone.“
Pastebėjimo, kad skulptūros A. Nykai-Niliūnui pjedestalas gal nėra pats originaliausias, M. Sauka nesureikšmino.
Anot skulptoriaus, jau gan seniai įvykęs pokytis paminklų kūrybos procese, – jie apskritai yra nukeliami nuo pjedestalų, išvis panaikinami.
Viską galima įamžinti, arba nieko
Ar skulptorius nemano, kad Lietuvos miestuose apskritai trūksta įamžinimo ženklų žymioms asmenybėms?
„Nesu visuomenininkas, kurie tuo rūpinasi. Tiesiog kuriu kažkokią savo erdvę, o kur kalbama apie ženklus, ką ir kaip įamžinti – ten prasideda politika. Jeigu dalyvauju kažkokiame įamžinimo konkurse, tada taip, rūpi, pasidomiu, bet šiaip... Yra tame daug politikos, šis klausimas daugiasluoksnis: kaip įamžinti, ką reikia įamžinti, ar visada reikia... Niekada nebus amžinas tas įamžinimas. Iš kitos pusės, balansas tarp įamžinimo ženklų ir demokratiškos gyvenimo erdvės – svarbus. Kad aplink nebūtų vien tik įamžinimo ženklai – negalėsi praeiti. Daug žmonių gyvena, daug įvykių įvyksta. Viską galima įamžinti, arba nieko. Visur padaryti žaidimų aikšteles, šaligatvius, bėgimo takus... Būtų kitas kraštutinumas! Na, o aš turiu išsikėlęs konkretų uždavinį, ir jį darau: kuriu parkams – šiam, kitam. Man patinka, čia nėra politikos. Turime plotą, kur galime kažką padaryti“, – sakė M. Sauka.