Mykolo Saukos sukurta skulptūra Jonui Mekui apsigyveno „Šviesių žmonių parkelyje“: mano užduotis, kad jis būtų gyvas

„Šviesių žmonių parkelio“ Antazavėje (Zarasų r.) idėjos autorius ir sumanytojas Marius Lucka pasidžiaugė, kad jame įsikūrė pirmasis „gyventojas“ – Jonas Mekas (1922-2019), įkvėpęs savo kūryba, poezija ir pasaulėžiūra. Skulptūrą šiai šviesaus atminimo asmenybei sukūrė skulptorius Mykolas Sauka. „Pamaniau, kad J. Mekas šitaip pratęs savo gyvenimą šalia mūsų. Nors yra kilęs iš Semeniškių (Biržų r.) – tikrai nesupyktų: gamta, basos kojos, arklio prunkštimas jam buvo vienas pirmųjų vietoje esančių dalykų“, – sakė M. Lucka.

Gyvenimas eina, turi ir šokti, ir juoktis

J. Mekas, anot M. Luckos, šiais metais „ant bangos“ – gruodžio mėnesį menininko šimtasis jubiliejus. Paklaustas, ar šiandien yra ko pasimokyti ir ieškoti jo kūryboje, M. Lucka pažymėjo, kad mūsų tauta po Antrojo pasaulinio karo ir Sovietų sąjungos vis dar pasižymi uždarumu, išgyvena pasimetimą ir baimę.

„O Jonas mokė ir moko, kad gyvenimas eina, turi ir šokti, ir juoktis, bandyti gyventi taip, kaip išeina – į kasdienybę įsileisti lengvumo, paprastumo. Apie tai reiktų galvoti – apie nusipurtymą problemų nuo pečių, kurios regisi labai sunkios, pasižiūrėti į gėlę, paukštį, pakvėpuoti, o jeigu sveikas esi – tai išvis, ko daugiau norėt?“, – apie mekiško požiūrio galią kalbėjo M. Lucka.

„Šviesių žmonių parkelio“ teritorija – penki hektarai, čia per artimiausią laiką planuojama pastatyti Aukštaitijos gamtininkų ir menininkų namus.

„Tokį pastatą, į kurį ateityje galėtų atvažiuoti žmonės – žvejotų, bėgiotų, važinėtų dviračiais, pabūtų gamtoje, o galbūt ir su savo darbo komanda padirbėtų. Namas didelis, su bendromis erdvėmis, tokia bendrystė – trumpiau ar ilgiau. Norisi, kad ši vieta susidėtų iš visokių dalykų... iš inkilų paukščiams... Svajonė, virstanti realybe“, – apie ateities planus pasakojo M. Lucka.

Kad būtų gyvas

Vienam žymiausių avangardinio kino kūrėjų ir propaguotojų skulptūrą sukūręs M. Sauka tikino, kad
jo užduotis buvo paprasta – atkurti menininko charakterį, portretą. Kad tai padarytų, skulptorius peržiūrėjo daug menininko nuotraukų, interviu, video: „J. Mekas – charizmatiškas žmogus, jo nepažinojau, nebuvau sutikęs. Nerinkau ir neužsirašinėjau konkrečių žinių ir faktų, neatlikau meninio tyrimo – tiesiog žiūrėjau, kaip jis kalba, kaip charakteris atsispindi jo veide.“

Nors gyvo menininko nematęs, sukurti skulptūrą, anot M. Saukos, nebuvo sunku. Svarbiausia, kaip sakė jis, sukurti tokią figūrą, kuri nebūtų oficiozinė. „Man patinka portreto žanras; Nėra simbolikos, gana tradicinė forma: kad pakyla nebūtų gremėzdiška, kad pati skulptūra nebūtų apsunkinta. Mano užduotis, kad jis būtų gyvas, panašus. O visa kita – detalės“, – sakė M. Sauka.