„Tai yra vienas rimčiausių ir sunkiausių spektaklių, prie kurio esu dirbęs“, - premjeros išvakarėse DELFI prisipažino V. Bareikis.
Po pirmųjų peržiūrų spektaklio kūrėjai susilaukė įvairiausių nuomonių. Vieni dalinosi konstruktyvia kritika, kiti žarstė komplimentus. Tačiau šis darbas, kurį režisierius vadina ne spektakliu, bet kolektyviniu išgyvenimu, abejingų nepaliko.
Tokių spektaklių, kurių scenoje aktoriui tenka nusimesti visus drabužius, Lietuvos istorijoje buvo vienetai. Tačiau V. Bareikis neabejoja, kad aktoriaus nuogumas šiais laikais jau nieko neturėtų šokiruoti.
„Šiais laikais nuogumu jau nebenustebinsi. Mūsų visuomenėje ir televizijoje tai tenka pamatyti dažnai. Be to, ši scena yra aprašyta A. Camus pjesėje. Ją inscenizuodami mes nesiekėme šokiruoti žiūrovų, - sako V. Bareikis. - Girdėjau, kad kažkur Rytuose dabar jau kuriamas realybės šou, kurio metu yra medžiojami kaliniai. Tokius vaizdus seniau mes galėjome pamatyti tik fantastiniuose ar koviniuose filmuose su Švarcnegeriu. O dabar tai tapo realybe. Aš su siaubu laukiu to momento, kai aktoriai per performansus pradės ne imituoti mirtį, bet ją išgyventi realybėje.“
„Manau, kad tai sunkiausias vaidmuo, prie kurio prisilietė Ainis. Jo suvaidinti negali. Turi tuo personažu būti, juo gyventi. Kūrėme spektaklį kaip nesibaigiantį procesą, kuris kiekvieno mūsų mintyse palieka didelį įspaudą. Manau, kad šiame spektaklyje išsirengti yra vienas lengviausių uždavinių. Perteikti egzistencinį nerimą ir 100 tūkstančių žmonių skausmą, dėl kurio jis išgyvena agoniją – štai kas yra sunku“, - neabejoja „Kaligulos“ režisierius.