Teikdama šiuos pasiūlymus, NKIKIA naująją LR Vyriausybę visų pirma skatina toliau plėtoti ir įgyvendinti šias Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatytas priemones: „Kūrybinius čekius“, siekiant skatinti originalių paslaugų sprendimų įsigijimą iš kūrybinių ir kultūrinių industrijų (KKI) sektoriaus, ir priemonę „Į kūrėją orientuotos paskatos kūrybinėms kultūrinėms industrijoms kurti žiedinės ekonomikos produktus ir paslaugas bei KKI skaitmeninimas“, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pasak NKIKIA Valdybos pirmininkės Živilės Diavaros, šios priemonės buvo parengtos glaudžiai bendradarbiaujant įvairioms Lietuvos valstybinėms institucijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms, pasitelkus aukšto lygio ekspertų konsultacijas ir vertinimus, tad būtų labai apmaudu, jei visos šios kolektyvinės pastangos nueitų perniek.
NKIKIA 18-ajai LR Vyriausybei taip pat siūlo įgyvendinti „E. valdžios dizaino“ priemonę paremtą dizaineriško mąstymo taikymu, orientuotu pirmiausia į piliečių poreikius, bei priemonę „Kultūros ir kūrybinės industrijos, mokslas, inovacijos“, siekiant skatinti KKI inovacijas bei mokslo ir žinių perdavimo plėtrą. NKIKIA pabrėžia, kad įgyvendinant 2015 m. Lietuvos architektūros ir dizaino politikos plėtros gaires buvo numatyta mokslo ir žinių perdavimo plėtra, skatinant dizaino inovacijas, bet šių gairių įgyvendinimas taip ir neprasidėjo. NKIKIA nori paraginti naująją LR Vyriausybę šį darbą tęsti.
NKIKIA 18-ajai LR Vyriausybei dar siūlo skirti nuo kitų ugdymo reikmių atskirą finansavimą mokyklų bibliotekų fondų formavimui ir kasmet numatyti lėšas mokyklų bibliotekoms knygų įsigijimui. NKIKIA šį savo siūlymą grindžia pastebėjimu, kad Lietuvos mokyklų bibliotekos atskiro finansavimo knygų įsigijimui negauna. Kiekvienos konkrečios mokyklos bibliotekos fondo dydis priklauso nuo tos mokyklos direktoriaus požiūrio. Pastaruoju metu kai kurių mokyklų bibliotekos išvis naikinamos arba jungiamos su viešosiomis bibliotekomis. Tokiu būdu vaiko kelias iki knygos yra tik prailginamas. Šią problemą būtina spręsti, kad nekristų Lietuvos visuomenės raštingumo ir skaitymo gebėjimų lygmuo. Moksliniais tyrimais pripažįstama, kad skaitymas yra visų dalykų mokymosi, suvokimo ir kritinio mąstymo pagrindas – sąmoningai skaitantis, skaitomą tekstą analizuojantis mokinys lengviau išspręs ir tiksliųjų mokslų uždavinius, supras socialinių, gamtos mokslų informaciją ir t.t.
NKIKIA atkreipia naujosios LR Vyriausybės dėmesį į tai, kad ir Lietuvos mokytojams trūksta kūrybių kompetencijų bei pataria šią problemą spręsti, rengiant ir finansuojant specialias pedagogų kūrybinių kompetencijų vystymo programas.
NKIKIA naujajai LR Vyriausybei rekomenduoja taikyti pameistrystės programas kultūros sektoriuje, kūrybinių industrijų ir kultūros įmonėms atlyginant už darbą organizuojant ir koordinuojant šiose pameistrystės programose dalyvaujančių asmenų kūrybinę profesinę praktiką.
„Kad kultūros sektorius būtų pasirengęs suteikti kokybišką ir profesionalią kūrybinę praktiką būsimiems kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektoriaus specialistams, kūrybinę profesinę praktiką svarbu plėsti pameistrystės formomis, apmokama mentoryste ir panašiomis priemonėmis. Šis klausimas jau išspręstas pramonės įmonėse, kur pameistrystės programos suteikia galimybę būsimiems specialistams mokytis darbo vietoje ir tuo pačiu gauti atlyginimą, o darbdaviams tai – tiesioginė galimybė parengti naują darbuotoją pagal savo poreikius“, – įžvalgomis dalijasi NKIKIA Valdybos pirmininkė Živilė Diavara.
NKIKIA taip pat siūlo išnaudoti kūrybinių ir kultūrinių industrijų potencialą gerinant visuomenės psichikos sveikatą ir pagal „Kultūros paso“ modelį kurti emocinės sveikatos gerinimo priemonę „Socialinį pasą“. „Socialinis pasas“ Lietuvos gyventojams suteiktų galimybę naudotis kultūros paslaugomis ir produktais kaip psichikos sveikatos gerinimo priemone.
NKIKIA savo pasiūlymuose LR Vyriausybei taip pat pabrėžia būtinybę palengvinti kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektoriaus startuolių prieigą prie kapitalo išteklių: kurti kultūrinių ir kūrybinių industrijų akceleratorių bei taikyti mokestines lengvatas, kuriomis galėtų naudotis į kūrybinių ir kultūrinių industrijų startuolius investuojančios įmonės ir rizikos kapitalo fondai.
„18-oji LR Vyriausybė deklaruoja, kad savo programą grindžia bendradarbiavimo, atvirumo, patikimumo ir aiškios komunikacijos principais. Daugelio į šią programą įtrauktų veiksmų įgyvendinimui būtinas tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija yra pasirengusi teikti visokeriopą ekspertinę pagalbą, prisidedant prie nuoseklaus LR Vyriausybės programos įgyvendinimo“, – teigia NKIKIA Valdybos pirmininkė Živilė Diavara.
NKIKIA savo pasiūlymus 18-osios LR Vyriausybės įgyvendinimo planui įteikė LR Vyriausybei, LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, LR Seimo kultūros komitetui ir LR Kultūros ministerijai.
Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija – 2008 metais Lietuvos kūrybinių industrijų lyderių įsteigta organizacija, kurios tikslas – siekti darnios kūrybinių industrijų plėtros Lietuvoje, šiam sektoriui palankios įstatyminės ir teisinės bazės bei efektyvių valstybės ir Europos Sąjungos investicijų kūrybinių industrijų augimui. Asociacija atstovauja kūrybines industrijas ir jų kūrėjus politikos lauke: aktyviai dalyvauja kultūros, aukštojo mokslo bei studijų politikos formavime; teikia siūlymus dėl valstybės ir Europos Sąjungos investicijų į kūrybinių industrijų sektorių, finansavimo programų ir priemonių; akcentuoja kūrybinių industrijų sektoriaus indėlio svarbą šalies ekonomikai ir visuomenės gerovei. Šiuo metu asociacija jungia per 80 narių, tarp kurių yra Lietuvos aukštųjų mokyklų ir kolegijų, skirtingų kūrybinių industrijų sričių ir meno kūrėjų asociacijų, menų inkubatorių, viešųjų įstaigų ir kūrybinio verslo įmonių, kūrėjų bendruomenių ir fizinių asmenų.