„Ateikite, bus gražus koncertas“, – šiltai kviečia pianistė A. Žvirblytė. Jis, beje, bus išskirtinis ne tik dėl retos programos. Pianistė A. Žvirblytė šiemet švenčia jubiliejų, tad tai bus ir spalvinga gimtadienio dovana publikai bei fortepijono muzikos gerbėjams.
Šio simfoninės muzikos koncerto programą sudaro kūriniai nuo ankstyvojo romantizmo iki ekspresionizmo ir simbolizmo. Beveik prieš du šimtmečius parašytas lenkų kompozitoriaus Ignacy Felikso Dobrzyńskio Koncertas fortepijonui Vilniuje atliekamas tikriausiai pirmą kartą. Tai – romantine pasaulėjauta alsuojanti muzika. O austrų kūrėjo Arnoldo Schönbergo ankstyvojo laikotarpio simfoninėje poemoje „Pelėjas ir Melisanda“ susilieja vėlyvojo romantizmo, ekspresionizmo bruožai ir Maeterlincko literatūrinės dramos simbolizmas. Gausaus orkestro tembrų spalvomis ir sąskambiais kompozitorius pasakoja tragišką meilės istoriją.
I. F. Dobrzyńskio kūryba Lietuvoje gana mažai žinoma. Tad pianistės A. Žvirblytės pasirinkimas atlikti jo kūrinį su LNSO sveikintinas ir pažintine ir menine prasme. Priminsime, kad lenkų muzikos romantizmo krypčiai priskiriamas pianistas ir kompozitorius I. F. Dobrzyńskis gimė Romanove – vietovėje, kuri dabar priklauso Ukrainos teritorijai. Čia lankė jėzuitų mokyklą, vėliau studijas tęsė Vinicoje, baigė Podolės gimnaziją. Pirmąsias fortepijono pamokas gavo iš savo tėvo smuikininko, kompozitoriaus ir muzikos vadovo Ignaco Dobrzyńskio. 1825 m. jaunuolis išvyko į Varšuvą, mokėsi pas garsųjį pedagogą Józefą Elsnerį ir 1828 m. baigė Varšuvos konservatoriją. Beje, šioje konservatorijoje Dobrzyńskio bendramokslis buvo Fryderykas Chopinas. Didžiąją gyvenimo dalį Dobrzyńskis praleido Varšuvoje, aktyviai koncertavo, organizavo muzikos renginius, buvo gerbiamas ir didžiai vertinamas fortepijono dėstytojas.
Dobrzyńskis buvo nepaprastai talentingas. Klausantis jo Koncerto fortepijonui, sunku patikėti, kad jį sukūrė septyniolikmetis. Net jaunystėje parašyti jo kūriniai pasižymėjo brandumu ir meistriškumu, jau 1830-aisiais pastebima jo meninio potencialo viršukalnė – tuo metu pasirodė visas pluoštas įvairiausių žanrų muzikos, kurioje dominuoja klasicistinis pradas, tačiau matyti ir ankstyvojo romantizmo elementų.
1824 m. sukurtas Koncertas fortepijonui ir orkestrui yra tradicinės trijų dalių sandaros, o muzikos harmonijoje, melodijos tėkmėje, pasažų grandinėse girdėti aliuzijų į Chopino fortepijoninę kūrybą. Tačiau neapsigaukime! Vertinant Dobrzyńskio muzikos originalumą, reikėtų apie panašumą kalbėti atvirkščiai – tai Chopino kūriniai panašūs į jo bendramokslio Dobrzyńskio anksčiau parašytus fortepijoninius puslapius. Savo pirmą fortepijoninį koncertą, kurio struktūra ir muzikos frazių kaita, temų melodijos ir harmoniniai sąskambiai artimi šįvakar atliekamam Dobrzyńskio kūriniui, Chopinas parašys tik po šešerių metų, 1830-aisiais...
Greta šios romantiniu polėkiu alsuojančios kompozicijos programoje skambės XX a. pradžios muzikinė partitūra – austrų novatoriaus A. Schönbergo ankstyvosios kūrybos pavyzdys. Tai simfoninė poema „Pelėjas ir Melisanda“, kurioje kompozitorius dar akivaizdžiai mėgaujasi romantizmo harmonijomis ir sąskambiais, nors netrukus pasiners į dodekafoninės muzikos pasaulį.
Orkestro muzikos koncertas „Pelėjas ir Melisanda“ vyks vasario 4 dieną Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje.