Vos pravėrusią galerijos duris lietuvę pasičiupo latvių žiniasklaidininkai. Pasimėgauti jos subtiliais, niuansuotais kūriniais į parodą suko garsiausi Rygos kolekcininkai, menininkai, užsienio pasiuntinybių atstovai. „Mano darbus reikia žiūrėti tyloje ir ramybėje", – jiems patarė R. Katiliūtė.
Elizabetės gatvėje veikianti galerija „Māksla XO" gali pasigirti puikiais kaimynais: greta – užsienio šalių ambasados, Nacionalinis meno muziejus ir Latvijos dailės akademija. „Tai viena geriausių Latvijos galerijų", – patikino į parodą užėjusi latvių tekstilininkė Iveta Vecenanė.
2018 metus galerija paskyrė tapybai. 12 parodų, po vieną per mėnesį, turėtų atsakyti į klausimą, kokia ta šiuolaikinė tapyba – gyva ar mirusi, gyvybinga ar atgyvenusi savo laiką.
Išvydo amžiną tapybą ir to pakako
Tylūs, subtilūs R. Katiliūtės darbai atlaikė tikrą juos stebinčios publikos emocijų siautulį. Lietuvių nacionalinės autorės braižo išskirtinumą pripažino ir pati galerijos „Māksla XO" vadovė, simpatiškoji Ilzė Žeivatė.
Nuo 2009-ųjų ji dalyvauja šiuolaikinėje meno mugėje „ArtVilnius" ir R. Katiliūtės kūrybą žinojo jau daugelį metų. Nors su autore nė karto nebuvo susitikusi. Lietuvės kūryba I. Žeivatei tam tikru atžvilgiu priminė latvių menininkę Tatjaną Krivenkovą.
„Maniau, kad tai jauna ir labai jautri kūrėja. Ir tik prieš porą mėnesių sužinojau, kad Rūta jau brandaus amžiaus, – nusijuokė I. Žeivatė. – Ji ypač šiuolaikiška, „lengva", „neišmąstyta". Tai ir yra tapybos šiuolaikiškumas – ji nepavaldi laikui, kartai, epochai, amžiui – ji yra amžina", – pabrėžė latvių galerininkė.
Ji net nesumetė pasiteirauti, kokio amžiaus yra jai patinkanti autorė. „Manęs tai nedomino. Domino kas kita – mačiau šiuolaikišką gerą tapybą. Taškas", – nukirto I. Žeivatė.
Pralenkė garsius pirmtakus
R. Katiliūtės kūrybos tyrinėtoja prof. dr. Raminta Jurėnaitė yra teigusi, kad lietuvei pavyko praturtinti vieną iš itin kontempliatyvių XX–XXI a. abstrakčiosios tapybos tradicijų. Ji pratęsė Marko Rothko, Yves'o Kleino ir Gotthardo Graubnero kūrybines paieškas.
„Tačiau R. Katiliūtės tapyba daug suprantamesnė ir jausmingesnė nei minėtų pirmtakų. Ji – šviesos melancholijos tapytoja, suvirpinanti šviesą ir vaizduotę", – teigusi garsioji menotyrininkė.
Klausiama, ar Rūta Katiliūtė lygintina su garsiojo Ilzės tėvynainio Marko Rothko tapyba, galerininkė I. Žeivatė atsakė neigiamai. „Nematau jokio panašumo. M. Rothko gyveno ir mirė gilioje depresijoje. Jam drobės buvo lyg langai, pro kuriuos veržėsi iš savo liūdno gyvenimo ten, į šviesą.
Tai visai skirtingo mąstymo menininkai. Rūta tapo tai, kam reikia begalinio jautrumo: šviesą ir švytėjimą, pasaulį ir jausmus, Dievą ir gamtą. M. Rothko tapė savo vidinį pasaulį, savo šeimos, genties istoriją", – aiškino I. Žeivatė.
Žiūrėti plačiomis akimis
Už abstrakčiosios tapybos turtingumą Nacionaline premija įvertinta R. Katiliūtė yra viena nuosekliausių šios krypties kūrėjų. Jos vardas siejamas su abstrakcionizmo raida Lietuvoje. 1968 metais baigusi LTSR valstybinį dailės institutą (dabar – Vilniaus dailės akademija) ji atsisakė motyvų, pasakojimo ir pasinėrė į grynųjų formų, spalvų ir jausmų poveikio paieškas.
R. Katiliūtės parodos „Sinonimai" kuratorė Sonata Baliuckaitė teigė sulaukusi latvių žurnalistų klausimo, kaip reikėtų žiūrėti tokį R. Katiliūtės meną. Atviromis akimis ir širdimis, atsakiusi. „Ir būti labai atviriems pasauliui. Ieškoti sinonimų, ką norite viename ar kitame paveiksle pamatyti. Arba tiesiog galvoti apie spalvą", – latviams išeitį siūlė Sonata.
R. Katiliūtė per pastaruosius penkerius metus surengė net penkias naujų darbų parodas. Menininkės kūrybą galerija „Meno niša" pristatė tarptautinėse meno mugėse Vokietijoje, Belgijoje, Lietuvoje, Austrijoje. Lietuvės kūriniai vertinami užsienio meno kuratorių ir kolekcininkų.
Dar 1990 metais dvi R. Katiliūtės personalinės parodos buvo surengtos Vokietijoje „Salustowicz" galerijoje, 1994-aisiais jai skirta prestižinė Pollocko-Krasnerio fondo stipendija. Jos kūriniai buvo atrinkti parodai Berlyne stojimo į Europos Sąjungą proga. Personalinės parodos surengtos prestižinėje Berlyno „Brockstedt" galerijoje, taip pat „Tallinn Art Hall".