Pjesę „Equus“ britų dramaturgas Peteris Shafferis parašė 1973 metais, nugirdęs istoriją apie vaikiną, kuris mažame Rytų Anglijos miestelyje Safolke suluošino šešis žirgus. Rašytojas, taip niekad ir nesužinojęs tikrųjų įvykio aplinkybių, pasitelkė šį faktą savo istorijai ir išgalvojo motyvus, kurie galėjo priversti septyniolikmetį taip pasielgti.
Peteris Shafferis – garsus Didžiosios Britanijos autorius, dramaturgas ir scenaristas, pelnęs daug apdovanojimų (tarp jų – „Oskarą“, „Auksinį gaublį“ ir „Tony“), taip pat gavęs ne vieno universiteto garbės daktaro laipsnį, jam suteiktas Didžiosios Britanijos garbės riterio titulas. Dramoje „Equus“ Shafferiui svarbios tikėjimo, visuomenės papročių, lūkesčių, normalumo ir pasipriešinimo viskam, kas įprasta bei konvenciška, temos. Šiame kūrinyje rašytojas dramatizuoja konfliktą tarp apoloniškų ir dionisiškų vertybių žmogaus gyvenime.
Pasirinkęs šią pjesę Jokūbas Brazys sutelkia dėmesį į pagrindinio veikėjo santykį su savuoju Dievu. Žiūrovas kaip detektyvas kviečiamas leistis į kelionę po žiaurų nusikaltimą padariusio Alano pasąmonę, siekiant sužinoti jo poelgio motyvus, normalumo kainą ir kartu su juo stotis akistaton su savo dievybėmis.
Pagrindinį veikėją Alaną vaidins Džiugas Grinys, gydytoją Daisartą įkūnys Dainius Gavenonis, Alano tėvus vaidins Arūnas Vozbutas ir Dalia Michelevičiūtė. Taip pat vaidmenis kuria Elzė Gudavičiūtė, Gerda Čiuraitė, Povilas Budrys, Laurynas Jurgelis, Neringa Bulotaitė. Spektaklio scenografiją kuria Guoda Jaruševičiūtė, kostiumus – Karolina Fiodorovaitė, muziką – Mantas Mockus, šviesų dizainą – Vilius Vilutis.
Mėgindamas suprasti Alano obsesijas, į ištvirkusią, siaubingą vaikino pasąmonę tarsi į detektyvinę odisėją leidžiasi psichiatras Martinas Daisartas. Profesinę menopauzę pasiekęs daktaras nusivylimą gyvenimu slapsto antikinės Graikijos meno albumų puslapiuose ir desperatiškai ieško išsigelbėjimo iš savo paties susikurtos rutinos. Tačiau jo suvokimas apie sveiką protą, normalumą, kas teisinga, o kas ne, griūna kai jis supranta, kad pasąmonė, kuri turi būti patiesta ant tokių sąvokų skrodimo stalo, yra jo paties. Įžengęs į Alano beprotybės labirintą, psichiatras pasiklysta savo paties baimių ir košmarų akligatvyje.
Alano sielą griauna tiek institucionalizuotos religijos neadekvatumas, tiek religingumo trūkumas. Jis gyvena tuštumoje, kurioje aidi nuvilti troškimai ir beformės šmėklos. Jį kankina žinojimas apie tai, ko negali išsiaiškinti.
„Mane domina transformacija. Mes turime intuiciją kurią laikau esančia arčiausiai dieviškumo. Jaučiame impulsus, vedančius prie klausimo, kurio dažniausiai nedrįstame įvardinti. Transformacija iš vaiko – į vyrą, iš mergaitės – į moterį, iš žmogaus – į gyvulį. Iš vieno tikėjimo – į kitą. Gyvenimo mistifikacija yra kelias išsivaduoti iš nuobodžios egzistencijos gniaužtų.
Spektakyje mes apsigyvename Alano pasaulyje, daktaro Daisarto rankomis skrodžiame košmariskai aistringą vaikino pasąmonę. Kartu leidžiamės į transformacijos kelionę. Į gydymo procesą, kuris analizuoja tikėjimą, vedantį prie baimės ir baimę kaip išsivadavimo priežastį. Ar suvaldyta aistra iš paskos vedasi destrukcijos šešėlį? Kas priveda prie dievybės išniekinimo?
„Equus“ – tai komplikuota psichologinė drama, tirianti religiją, institucijas, socialines normas ir vertybes“, – sako spektaklio režisierius Jokūbas Brazys.
J. Brazys 2021 metai baigė teatro režisūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (kurso vadovas – Oskaras Koršunovas), asistavo savo dėstytojui kuriant spektaklius „Remyga“ ir „Otelas“, OKT / Vilniaus miesto teatre pristatė savo režisuotą spektaklį „Žuvėdra“.
Spektaklio „Equus“ premjera LNDT Mažojoje salėje vyks rugsėjo 9, 10, 11 dienomis.