Naujai išrinkta LATGA prezidentė Raminta Naujanytė-Bjelle atsakomybės nebijo: nesijaučiu palikta viena

Naujai išrinkta LATGA prezidentė, muzikos autorė Raminta Naujanytė-Bjelle neskuba įvardinti kūrėjų bendruomenei aktualių klausimų, sakydama, kad tam dar ne laikas – naujoji taryba ir jos pirmininkė veiklą pradės nuo lapkričio 13 dienos. Bet netgi dar nekibus į darbus jau akivaizdu – visas pasaulis skaitmenizuojasi itin sparčiai, meno sritys – ne išimtis. Autorių teisės šioje terpėje dažnai neaiškios ir neapibrėžtos. Tad R. Naujanytė-Bjelle šiandien nė kiek neabejoja, kad ateityje bus labiau koncentruojamasi į šią problemą.

R. Naujanytės-Bjelle manymu, pokyčiai taryboje į naudą LATGA. Tarp naujų narių – daug muzikos pasaulio atstovų. O muzikos kūrinių ir dainų tekstų autoriai sudaro daugiau nei pusę asociacijos narių. Asociacijoje didžioji dalis lėšų sukasi būtent aplink muzikos rinką. „Daug naujų veidų, kurie atneš novatoriškų idėjų, įžvalgų. Iš tiesų, ne LATGA vadovas, o visa taryba turi sprendžiamąją galią“, – pažymėjo ji.

Kelia daug klaustukų

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) studijuojančiai ir dėstančiai R. Naujanytei-Bjelle meno kūrėjų problemos – savos. Pasak pašnekovės, skaitmenizacijos procese autorių teisės dažnai nėra apibrėžtos, o tai sukelia daug klaustukų – kol kas nėra aišku, kaip į tai reaguoti ir kaip spręsti.

Į tarybą pateko tokie muzikos autoriai, kaip Leonas Somovas, Laurynas Šarkinas, Stanislavas Stavickis-Stano, Gintaras Zdebskis ir kino režisierius Donatas Ulvydas.

„Žvelgiant į šiųmetę tarybos narių sudėtį galima drąsiai pasakyti, kad amžiaus kategorija itin spalvinga. Dabar galėsime skirti daugiau dėmesio virtualiai erdvei, autorių interesų gynimui joje, – kad viskas vyktų teisingai. Tai bus ilgalaikis procesas“, – neabejojo R. Naujanytė-Bjelle, pakeisianti LATGA tarybai nuo 2012 metų vadovavusį Teisutį Makačiną.

Savo narius delegavo ir kūrybinės sąjungos. Dailininkų sąjunga pranešė į tarybą deleguojanti Eglę Gandą Bogdanienę, Kinematografininkų sąjunga – Arūną Matelį, Kompozitorių sąjunga – Faustą Latėną, Rašytojų sąjunga – Birutę Jonuškaitę-Augustinienę, Tautodailininkų sąjunga – Vytautą Vaicekauską, Žurnalistų sąjunga – Vytautą Kvietkauską, Fotomenininkų sąjunga – Gintarą Česonį.

Organizacijos, ginančios autorių teises – yra svarbios kūrėjams? „Be abejo, atstovai reikalingi. Juk tikrai ne visų kūrėjų kasdienė veikla yra domėtis autorinių teisių reikalais. Todėl visuotinė taryba turi teisingai juos atstovauti, apibendrinti ir iškomunikuoti informaciją. Visgi klausimas, kiek patiems autoriams rūpi jų teisės – yra amžinas“, – įsitikinusi pašnekovė.

Kūrybos žmonės į šį aspektą pasižiūri įvairiai. Vieniems, anot R. Naujanytės-Bjelle, tai rūpi, kiti visgi labiau koncentruojasi į savo darbą. „Nėra tokios statistikos, kiek ir kam tai aktualu, bet sužinoti kaipgi yra iš tikrųjų – būtų įdomu. Dažnai apie tai pagalvoju“, – sakė ji.

Piratavimo priežastys – veidrodyje

Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai kūriniai naudojami nelegaliai, o pats autorius to nė nežino.

„LATGA jau seniai rūpinasi ir sprendžia šiuos klausimus. Pirmiausia, visgi pasidėkime veidrodį ir pasižiūrėkime į save – negi nesame nė karto gyvenime piratavę? Tas „pradėk nuo savęs“ modelis, skatinimas nepiratauti – vienas variantų“, – aiškino pašnekovė.

Vis dėlto, gražių pavyzdžių yra. „Tokių platformų, kuriose seniau buvo galima nelegaliai žiūrėti filmus – dabar vienetai, atrasti beveik neįmanoma. Tačiau pasitaiko, kad patys to nesuvokdami žiūrovai moka pinigus piratams, užuot žiūrėję legaliai. Šis klausimas – svarbus, beje glaudžiai susijęs su jau minėtąja skaitmenizacija“, – pažymėjo ji.

Ateityje, matyt, daugės kūrėjų, kurie norės burtis į asociacijas, nenorėdami būti vienišais vilkais. R. Naujanytė-Bjelle šiai minčiai pritarė sakydama, kad tie, kas domisi, žino, kodėl verta tai padaryti.

O pasirinkimų esą yra daug: Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija (AVAKA), Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA) ir kitos.

Klausimą, ar ateityje daugės autorių teises ginančių asociacijų, pašnekovė paliko atvirą.

Visos meno sritys svarbios

Remiantis praėjusių metų duomenimis, LATGA vienija daugiau nei 5 tūkst. narių. R. Naujanytė-Bjelle vylėsi, kad permainos pritrauks ir daugiau narių: „Neabejoju, kad šalyje yra daug daugiau kūrėjų, kuriems reikalinga asociacija. Nauji veidai gali pritraukti narių, būtų šaunu, kad jų atsirastų dar daugiau.“

Įvairiais asociacijos gyvavimo metais jai vadovavo žymūs įvairių sričių menininkai. Asociacijos LATGA prezidentais yra buvę tokios garsenybės, kaip kompozitoriai T. Makačinas, Gintaras Sodeika, literatūros kritikas Valentinas Sventickas, grafikas Bronius Leonavičius. Pavardės solidžios.

R. Naujanytė-Bjelle tikina iškart supratusi, kokia atsakomybė užgulė. Visgi prisipažino, kad nesijaučia palikta viena – nors šie žmonės iš asociacijos veiklos pasitraukė, bet liko jos nariais. Juk pats svarbiausias asociacijos valdymo aspektas – visuotinis susirinkimas.

„Vienintelis dalykas, dėl kurio man visiškai ramu ir kur jaučiuosi pakankamai stipri – pasitikėjimas savo vertybėmis. Svarbiausia, kad autoriams būtų geriau gyventi. Tad, kaip sakoma, mažais žingsneliais į priekį“, – optimizmo nestokojo ji.

Ryžusis pretenduoti į asociacijos tarybos prezidento vietą, R. Naujanytė-Bjelle visada pabrėždavusi svarbiausią aspektą, tai – bendradarbiavimas. „Nuo pat pirmos kandidatavimo akimirkos kalbėjau apie autorių pagarbą vieni kitiems“, – išsikeltą tikslą įvardijo pašnekovė.

Nuo mažens akademinės muzikos mokiusis R. Naujanytė-Bjelle įvairiapusiška – yra išmėginusi ir alternatyviąją jos pusę. Visada mėgo tapyti, domisi poezija, jai yra tekę filmuotis filmuose, vesti televizijos laidas.

„Esu iš plataus muzikinio konteksto – tiek akademinės muzikos atstovė, tiek ir populiariosios. Bendrauju ne tik su muzikantais, bet turiu daug bendrų darbų su poetais, dailininkais, žurnalistais – visos sritys man apčiuopiamos. Nors gerai gaudausi muzikinėje srityje, svarbios ir kitos. Matyt, per susirinkimą šie mano žodžiai daug kam įstrigo – dėl to tokie pokyčiai ir įvyko“, – šypsodamasi sakė būsimoji LATGA tarybos prezidentė.