Naujame S.Parulskio romane – žydų žudynės budelio akimis

Nacionalinės premijos laureatas, poetas, prozininkas, dramaturgas, eseistas ir vertėjas Sigitas Parulskis apie save primena nauju literatūriniu proveržiu – kontraversiškos temos romanu „Tamsa ir partneriai“. Romane, kurį skaitytojams pristato leidykla „Alma littera“, pasakojama žydų tautos tragedija Antrojo pasaulinio karo metu, į kurią rašytojas stengėsi pažvelgti ne aukos, o budelio akimis.

„Tamsa ir partneriai“ pasakoja jauno fotografo Vincento, Antrojo pasaulinio karo metais prieš savo valią tapusio masinių žydų žudynių liudytoju, stebėtoju, negalinčiu nieko pakeisti ir niekam padėti, istoriją. Intriguojančios meilės ir mirties, erotinės aistros ir aistros žudyti peripetijos sukuria atmosferą, kurioje palūžta tikėjimas Dievu, o tai atveria galimybę skeptiškiems – ironiškiems ir skaudiems – svarstymams, personažų ginčams apie žmogaus dalią griūvančiame pasaulyje.

Rašytojo išsakyta mintis, kad jo kūriniai „daugiasluoksniai“, tad labiau išsilavinę žmonės galintys atrasti daugiau – itin aktualūs kalbant apie naująjį Sigito Parulskio romaną. „Tamsa ir partneriai“ nagrinėja vis dar itin jautrią ir individualaus istorinio ryšio nepraradusią temą – Holokaustą. Tik šįkart, autoriaus teigimu, lietuviško tragizmo prisotinta tema – žydšaudystė – nagrinėjama kiek kitu kampu – akis sukant ne į aukas, o į budelius.

„Holokausto tema vis dar ignoruojama didesnės visuomenės dalies. O jei jau pradedama kalbėti, tai žydai visuomet tampa kaltaisiais – jie mus vežė į Sibirą, jie mus kankino, jie visi komunistai ir taip toliau. Visgi, nenoriu, kad skaitytojas kūrinį priimtų kaip asmeninį kaltinimą ar priekaištą. Tiesiog sakau, kad mums metas liautis neigti, apsimetinėti, teisintis, ieškoti kaltųjų ir teisiųjų. Man norisi paprasto, supratingo, užjaučiančio žmogiškumo“, - pripažįsta romano „Tamsa ir partneriai“ autorius.

Rašydamas romaną Sigitas Parulskis rėmėsi išlikusių dokumentų rinkiniais, rašytiniais atsiminimais, to meto spauda. Ir nors bene kiekvienas gali surasti sąsajų su šia tema, tačiau romano autorius kviečia iš naujo, ironiškai ir skaudžiai persvarstyti mūsų – kaip tautos – vaidmenį krauju suteptoje istorijoje.

„Nors iki šiol tebestovi namai, kuriuose gyveno tie žmonės, mes apsimetame, kad jų čia lyg ir nebuvo. Kad jų išžudymas buvo normalus „istorinių aplinkybių“ padarinys. Nėra jokių istorinių aplinkybių – yra žmonės, kurie kaip nors elgiasi – gerai, blogai, kiauliškai, idiotiškai. Tiesiog norėčiau, kad Lietuvoje į nužudytus žydus būtų imta žiūrėti kaip į žmones, kaip į mūsų piliečius, o ne kaip į kažkokių nelemtų istorinių aplinkybių aukas, kurios pačios dėl visko kaltos“, - sako S. Parulskis.

Daugiausiai į užsienio kalbas verčiamas šiuolaikinis lietuvių rašytojas Sigitas Parulskis jau yra parašęs 19 kūrinių. Romanas „Tamsa ir partneriai“ tęsia autoriaus dar knygoje „Murmanti siena“ užčiuoptą temą, tačiau giliau, šįkart į tiesos paieškas įtraukiant ir skaitytoją, o pavadinime minimos tamsos siūlant ieškoti ir savyje.