Naujas pasakojimo raktas – istorija kitaip
Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė Pilininko namo atidarymo metu pabrėžė, kad pirmiausia buvo ieškoma kitokio pasakojimo rakto – siekta, kad šalies tapatybės pristatymas sietųsi su individualizuotu visuomenės ir žmogaus gyvenimo motyvu. Naujame muziejuje lankytojai kviečiami Lietuvos istoriją pažinti per atskiras temas, kurios atspindi esminius visuomenės raidos ir žmogaus gyvenimo aspektus – tai kūryba, tikėjimai, kovos, istorijos lūžiai, pasauliniai saitai ir žmonės. Kiekviena tema atskleidžiama atskiroje ekspozicinėje salėje, o jose apžvelgiami svarbiausi įvykiai ir reiškiniai nuo seniausių laikų iki mūsų dienų, išskiriant svarbiausius akcentus, suformavusius Lietuvos tapatybę.
„Norėjome sukurti patrauklų gidą, bet nesupaprastintą Lietuvos istorijos pasakojimą – atpažįstamą užsieniečiui, suprantamą jaunimui, čia laukiami visi Lietuvos žmonės“, – kokiems lankytojams skirta ekspozicija, pristatė R. Kačkutė.
Naujame muziejuje lankytojai kviečiami ne tik apžiūrėti ekspoziciją. Siekiantiesiems gilesnių istorinių žinių informacija patogiai prieinama išmaniuoju telefonu nuskenavus QR kodą prie temos ar eksponato. Lankytojų įspūdžius taip pat sustiprins ir dar geriau pažinti ekspoziciją leis siūlomas audiogidas.
Lankytojai kviečiami atrasti Lietuvos veidą
Muziejaus vadovė R. Kačkutė pristatymo metu sakė, jog ši nauja parodų erdvė Gedimino kalno papėdėje išskirtinė tuo, kad ji išryškina Lietuvos tapatybę ir padeda suprasti kaip Lietuva atrodo pasaulio kontekste ir kaip pasaulio tendencijos čia būdavo pritaikomos, adaptuojamos. „Nebūdami stipriai išskirtiniai, buvome išradingi: barokinį meną skatino estetinės didikų ambicijos, Kazimiero Semenavičiaus veikale dar 1650 m. aprašyta raketų gamyba, o ANBO lėktuvai niekuo nenusileisdavo didžiųjų valstybių analogams“, – apie lietuvių išskirtinumą ir saitus su pasauliu, kurie pristatomi ekspozicijoje, kalbėjo muziejaus generalinė direktorė.
Naujojo muziejaus lankytojai bus kviečiami išsakyti savo nuomonę, kuri iš teminių salių geriausiai atspindi Lietuvos tapatybę ir indėlį į šalies raidą. „Valstybės kūrimo procesas nėra vienkartinis ar statiškas. Nuolat kylantys nauji iššūkiai verčia kiekvieną iš mūsų užduoti sau klausimą: kokią bendrą tikrovę mes norime kurti toliau? Tikimės, kiekvienas šio muziejaus lankytojas pasijus svarbiu Lietuvos ateities kūrėju ir ieškos savo atsakymo, koks yra Lietuvos veidas“, – Pilininko namo ekspozicijos aktualumą apibūdino R. Kačkutė.
Ekspozicijoje „Suprasti Lietuvą“ lankytojai galės ne tik apžiūrėti eksponatus, bet ir patys kurti. Muziejuje įdiegti nauji technologiniai sprendimai leis visiems prisidėti prie Lietuvos audinio rašto kūrimo ar pasaulio gaublyje pažymėti šalis, kuriose emigravę lietuviai taip pat prisideda prie Lietuvos tapatybės kūrimo. Lankytojai sukurtą Lietuvos audinio raštą galės persikelti į savo el. įrenginį kaip užsklandą, o gavę instrukciją el. paštu – jį išsisiuvinėti.
Nauja traukos vieta Vilniuje
Pilininko namo kūrėjai siekė, kad tai būtų ne tik šiuolaikinis muziejus, kurį verta aplankyti, bet ir nauja turistų pamėgta vieta senamiesčio širdyje. Ekspozicija „Suprasti Lietuvą“ rengta taip, kad taptų patrauklia erdve ir jauniesiems lankytojams, ir miesto svečiams. Planuojama, kad Gedimino kalno papėdėje duris atveriantis Pilininko namas taps nauja edukacijų, koncertų, renginių ir laisvalaikio vieta.
Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys naujojo Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio atidarymo metu pabrėžė, kad Pilininko namas šį istorijos lapą verčia būdamas visiškai suformuotas kaip kultūros erdvė. „Šis vertingas istorinis pastatas buvo ne tik restauruotas, bet yra suformuota ir jo koncepcija, suplanuotos veiklos, įrengta Lietuvos tapatybei skirta ekspozicija. Kuriant naujas kultūros erdves visuomet labai svarbu matyti galutinę viziją, tai yra ne tik restauruotas sienas ar atidengtus skliautus, bet ir tai, koks naratyvas skleisis tarp tų sienų. Idealu, kai forma ir turinys sutampa, kai pati erdvė ir joje kuriami pasakojimai tarsi papildo vienas kitą. Neabejoju, kad tokią formos ir turinio apykaitą pamatysime ir čia, Pilininko name“, – sakė kultūros ministras.
Istorinis pastatas atgijo
Prieš rekonstrukciją Pilininko name ir jo teritorijoje buvo atlikti istoriniai, archeologiniai, architektūriniai ir polichrominiai tyrimai. Projekto kaina – daugiau kaip 4 mln. eurų, finansuota iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Naujam gyvenimui prikeltas pastatas pritaikytas šiuolaikinei muziejinei veiklai.
Pilininko namą rekonstravo statybos ir restauravimo įmonė „Virmalda“, jame Lietuvos istorijai skirtą ekspoziciją įrengė architektūros biuras „Processoffice“. „Buvo didelis iššūkis perteikti subalansuotą ir perskaitomą idėją ypatingame istoriniame pastate, projektas tikrai įdomus. Sąlyginai mažoje erdvėje, siūlome lankytojams funkcinę įvairovę, šis muziejus išsiskirs ir unikaliais sprendimais“, – atidarymo metu apie Pilininko namo ekspozicijos architektūros kūrimo procesą sakė Vytautas Biekša „Processoffice“ direktorius.
Pilininko namas su keturiais atskirais įėjimais į rūsius yra unikalus XV–XVI a. Lietuvos pilių paminklas. Atliekant restauravimo ir konservavimo darbus čia atidengti ir dabar eksponuojami gotikos ir renesanso laikotarpių mūrai ir dekoro elementai, atkastas šiaurinis rūsys, požeminiai koridoriai, skliautuotos erdvės su renesansinėmis angomis, atidengtos medinės sijinės perdangos.
Pagrindinę Pilininko namo ekspoziciją papildo rūsiuose pristatomas pasakojimas apie pilininko amatą, pilininkystę, akmentašystę ir Vilniaus miesto, koks jis buvo prieš 200 metų, istoriją.