„„<...> Štai vieną dieną prof. Libertas Klimka be kitų savo idėjų prabilo apie Gedimino laiškus, o mes susimąstėme: kodėl ne jie? Juk mes jau prieš dešimtmetį Vilniaus klube pradėjome švęsti Vilniaus miesto gimtadienį. Pradžioje tiesiog perskaitėme Gedimino laiškus, susipažindindami su jais, ilgainiui atsirado idėja, kad galėtume prašyti iškilių miestų žmonių parašyti savąją Gedimino laiško versiją. Tokiu būdu šiandien turime net šešis, o rytoj – išgirsime ir septintąjį.Kai susipažinome su renginių planais, supratome, kad nenorime dovanoti miestui dar vieną fejerverką, o ženklą, kada ir kur viskas prasidėjo. Svarbu buvo ne tik pažymėti, įamžinti dokumentus, kurie tapo Vilniaus gimimo liudijimu, o supažindinti su turiniu, po 700 metų – jis aktualus. Nuo idėjos išgryninimo praėjo ne daugiau kaip metai, norime tikėti, kad ne tik atiduodame pagarbą, bet tai bus galimybė labiau pažinti miestą. Už tai, kad mums pavyko sklandžiai įgyvendinti sumanymą, esame dėkingi mecenatams, skulptoriui Martynui Gaubui, Vilniaus universiteto rektoriui prof. Rimvydui Petrauskui už parengtą tekstą. Valdovų rūmai tapo ne tik partneriais, jie mus globojo“, – direktoriui ir komandai dėkojo R. Bartkevičienė.
Viskas įvyko ir pavyko
M. Gaubas, paklaustas, kaip jis matęs Gedimino laiškus, sakė, kad tai nebuvo pats lengviausias projektas. „Įvyko daug pokyčių, kol priėjome prie to, kaip atrodytų paminklas. Mano tėvukas tautodailininkas, tad nuo pat gimimo matau sienas, nukabintas didžiųjų kunigaikščių portretais. Jis vis stebėjosi, kodėl skulptoriai nekuria tokių skulptūrų. Todėl šiandien tėvukas džiaugiasi, kad ateinu į rimtąją skulptūrą, sukūriau paminklą Jonui Karoliui Chodkevičiui. Brandos laikas atėjęs, kai gali svarbius momentus įamžinti, pateikti šiuolaikiškai, suprantamai. Svarbu, kad ne tik muziejuje gali atrasti Gedimino laišką, bet ir išorėje. Įstrigo viena frazė, perskaityta laiške, kurią iškaldinau skulptūroje: „Kiekvienam geros valios žmogui atveriame savo kraštą“. Viskas įvyko, pavyko“, – už palaikymą dėkojo M. Gaubas.
Gediminas reikšmingas visai Europai
Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas kalbėdamas apie Gedimino laiškus sakė, kad niekas net nenujautęs, jog ši relikvija bus surasta. „Turime įsipareigojimą – ir šiandienai, ir ateičiai, gaila, kad neatsirado valstybinė programa, kuri padėtų šį įsipareigojimą vykdyti. Vilnius iškart buvo paskelbtas sostine, tai nėra tik vardo paminėjimas, visai LDK svarbu, net maskoliams. Tautoms kaip žydai, karaimai, totoriai, kurie rado čia savo tėvynę. Iš čia šita dinastija išėjo į Europą. Vilniaus jubiliejus svarbus Čekijai, Vengrijai, Kroatijai... Turėtume suvokti Gedimino reikšmę visai Europai. Liepos 6 d. statysime Triumfo arką“, – su būsimais renginiais pažindino V. Dolinskas.
Laiškai prieinami visiems, ne tik mokslininkams
Sigitas Narbutas, pristatydamas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) naujai išverstus ir išleistus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškus, pasakojo, kad į knygą sudėti visi laiškai, saugomi įvairiose atminties institucijose.
„Savo rankose laikau savo bičiulio – Gyčio Vaškelio (LLTI leidybos vadovas – aut. past.) įteiktą leidinuką, knyga labai šilta, joje sudėti visi septyni Gedimino laiškai, saugomi įvairiose atminties institucijoje. <...> Galvojant apie tai, kaip mes pasitinkame seniausios sostinės jubiliejų – numatyta daug renginių, kurie, kaip ir minėta, nubyrės tarp pirštų kaip smėlis. M. Gaubo sukurtas skulptūrinis paminklas ir mes, knygos pasaulio žmonės, norėjome prisidėti iš savo srities. Priminiau savo kolegoms LLTI, kibome į darbą, turėjome parengtą naują vertimą, Dariaus Kuolio straipsnį, prieinamą visiems žmonėms, ne tik mokslininkams“, – kalbėjo S. Narbutas.
Kaip atrodė Vilnius prieš 700 metų?
Valdovų rūmų muziejaus parodą „Gedimino miesto aušra. Seniausias Vilniaus medinis pastatas ir unikaliausi jo radiniai“ bei 3D projekciją, virtualioje realybėje atkuriančią tikrąjį Gedimino laikų bokštą ir jo virsmo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmais istoriją pristačiusi dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė sakė, kad ši ekspozicija neeilinė – kvies pamatyti unikalius radinius. „Šita paroda unikali, vizualizacijos nukels į laiką iki Gedimino, 13 a. pabaigą. Tos vizualizacijos, kurios sukurtos su mokslininkais – unikali dovana, visų akys patirs tą grožį. Pastarieji dveji metai – statybų metai, virtualybėje parodysime, kaip galėjo atrodyti Vilnius prieš 700 metų. Mintis buvo tokia – parodyti tikrąjį Gedimino bokštą, kaip keičiantis epochoms, valdovams jis kito“, – aiškino R. Šmigelskytė-Stukienė.
2023 m. sausio 25 d., trečiadienį, 16 val. bus atidengiamas paminklas „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino priesakai Vilniui ir Lietuvai“, kurį miestui dovanoja Vilniaus klubas. Atidengimo ceremonija – Valdovų rūmų Didžiajame kieme.
Vėliau šventė persikels į Valdovų rūmų muziejų, kur vyks Gedimino laiškų skaitymas „tikrajame“ Gedimino bokšte (Valdovų rūmų muziejaus III maršrutas). Naujai išleistus laiškus skaitys dr. Sigitas Narbutas ir aktorius Vladas Bagdonas. Būtina registracija.
Po iškilmingų renginių Vilnių jubiliejaus proga Vilnių sveikins ansamblis „Cappella Concertante Vilnense“, Lietuvoje pradėjęs Baroko muzikos atlikimo tradiciją. Koncerte pasirodys solistės: Simona Liamo (sopranas), Nora Petročenko (mecosopranas). Orkestras „Cappella Concertante Vilnense“.
Programoje – Claudio Monteverdi, Antonio Vivaldi, Georgo Friedricho Händelio ir kitų Baroko kompozitorių muzika. Koncertą rengia Valdovų rūmų muziejus ir Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras. Būtina registracija.
Nuo 2023 m. sausio 26 d. muziejus kviečia į parodą „Gedimino miesto aušra. Seniausias Vilniaus medinis pastatas ir unikaliausi jo radiniai“, kuri atskleis, „Vilniaus iki Vilniaus“ istorijos laikotarpį, miesto gimimo kontekstą ir supažindins su unikaliausiais materialiais reliktais.
Taip pat bus galima virtualioje realybėje pamatyti atkurtą tikrąjį Gedimino laikų bokštą ir jo virsmo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmais istoriją. Projekciją Valdovų rūmų muziejaus užsakymu sukūrė UAB „Gluk Media“.
2023 m. sausio 28 d., šeštadienį tęsis edukacinės dirbtuvės ir ekskursijos, kviečiančios į sostinės istoriją pažvelgti kūrybiškai. Nuo ryto vyks užsiėmimai šeimoms: „Kuriame legendą“, „Statom pilį Gedimino“, „Kuriame legendą“, „Laiškas iš Vilniaus“, „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino šeima: vaikai ir vaikaičiai“.
Daugiau informacijos ČIA.