Tyrėjų teigimu, slaptą priestatą radusi policija galėjo net neieškoti ten buvusių aštuonių žydų. Vis dėlto visi slėptuvėje rasti žydai buvo nugabenti į Aušvico koncentracijos stovyklą.
A. Frank namų muziejus Amsterdame apibendrindamas teigė, kad visados kilo klausimas, kas išdavė A. Frank ir kitus toje vietoje pasislėpusius žmones. Anksčiau teigta, kad šiek tiek prieš reidą Vokietijos valstybės saugumo tarnybai anonimiškai skambinęs asmuo atskleidė smulkmenas apie slaptą priestatą, tačiau tyrėjams ši versija kelia klausimų.
Remiantis "Deutsche Welle" pranešimais, policija galėjo aptikti slėptuvę, kurioje slėpėsi Ana, jos šeima ir kiti keturi žydai, vykdydama visai kitą, didesnio masto operaciją dėl maisto kuponų klastojimo.
Amsterdamo muziejaus atliktame tyrime teigiama: "Vykdydama kasdienius darbus, Vokietijos valstybės saugumo tarnyba (SD) dažnai visai atsitiktinai rasdavo besislepiančių žydų". Anot tyrimo ataskaitos, tame pastate, kuriame slėpėsi A. Frank, dirbantys du vyrai buvo sulaikyti dėl maisto išdavimo kortelių klastojimo. Apie šiuos sulaikymus mergaitė užsimena ir savo dienoraštyje.
Tyrime taip pat pateikiama išvada, kad institucijos dar prieš aptinkant slaptą priestatą sulaukė skambučio apie įtartiną veiklą tame pastate, tačiau nėra jokių svarių įrodymų, kad skambučiu buvo siekiama išduoti A. Frank ir jos kompanionus.
Analizuodami policijos ataskaitas ir teisminius dokumentus, muziejaus darbuotojai taip pat išsiaiškino, kad policijai, aptikusiai A. Frank ir kartu su ja besislėpusius žmones, iš esmės nebuvo nurodyta ieškoti pasislėpusių žydų. Jie dirbo su bylomis, susijusiomis su grynaisiais pinigais, vertybiniais popieriais ir brangakmeniais.
Tyrime dar pabrėžiamas faktas, kad policija tame pastate praleido daugiau kaip dvi valandas, o tai yra daug ilgiau nei reikėjo laiko sulaikyti pasislėpusius asmenis.