„Įsitrauk. Įsikrauk. Įsiteatrink“
Šių metų rudenį Alytaus miesto teatras minės trisdešimtąjį jubiliejų. Jam ruošiamasi jau dabar – kuriamas filmas, rengiama knyga, planuojama fotografijų paroda. Naujojo sezono šūkis kviečia veikti – įsitraukti, įsikrauti, įsiteatrinti. „Teatras privalo jaudinti, elektrinti, įkrauti ir įtraukti žmones, skverbtis į pačias žmogaus sielos gelmes, pastūmėti mus išties giliai apmąstyti vaizdinius ir reiškinius, kurie mums atveria visą pasaulį“, – pranešime žiniasklaidai cituojama teatro direktorė Inesa Pilvelytė.
Šį kūrybinį sezoną Alytaus miesto teatro žmonės pradeda kalbėdami ne apie save – kalbėdami apie laisvę. Vidurdienį teatro prieigose ir Rotušės aikštėje ant medinių padėklų – mums nematytų žmonių veidai. Tai netrukus šimtmetį mininčio Baltarusijos nacionalinio Jankos Kupalos teatro aktoriai ir darbuotojai, kurie išdrįso palaikyti režimo atleistą teatro direktorių Pavelą Latušką ir įteikė atsistatydinimo pareiškimus. Šiandien šie žmonės, kuriems teatras yra jų namai – jų neturi, neturi ir darbo, nežino, koks likimas jų laukia, tačiau tvirtai žino, ko siekia.
Solidarumo akcijos metu Alytaus ir Jankos Kupalos teatrų aktoriai skaitė žymaus baltarusių rašytojo ir poeto Jankos Kupalos eiles, kurios, skaičiuodamos šimtmetį, neprarado savo aktualumo ir svarbos. Kilometrai, skiriantys miestus, buvo nepavaldūs kūrybos laisvei ir širdžių plakimui.
„Šiandien mūsų Alytaus miesto teatras atidaro savo 31-jį teatro sezoną. Atidaro kitaip – manau, kur kas prasmingiau...“, – kalbėjo teatro vadovė, primindama, kad miesto širdyje esanti nuotraukų paroda buvo ruošta kita, kur kas linksmesne proga... „Šiemet jūsų, kaip ir mūsų teatras, švenčia savo jubiliejų. Tiesa, mūsų teatras kur kas jaunesnis – spalio mėnesį mes švęsime trisdešimtmetį. Lygiai tiek – trisdešimt metų – šiemet sukako nuo mūsų tėvynės Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Jūsų gi teatras vos už kelių dienų minės savo šimtąjį jubiliejų. Tikiu, kad jūs savo teatro jubiliejų švęsite... Nes teatras – tai ne tik pastatas, kurio jūs dabar netekote. Teatras – tai žmonės: aktoriai, režisieriai, teatro vadybininkai, dekoratoriai, šviesų, garso operatoriai, teatro rūbininkai“.
Du teatrus, du miestus, dvi šalis sujungė bendrystė ir palaikymas. Mes, lietuviai, žinome, kaip svarbu nebūti vienišu kovoje už žmogaus ir tautos laisvę. Šiandien baltarusiams tai taip pat labai svarbu.
Sveikinimo laišką atsiuntė atleistasis Jankos Kupalos teatro direktorius Pavelas Latuška pažymėdamas, kad „aktoriai yra teatro siela, o siela turi gyventi. Ačiū, kad palaikote šią gyvybę“.
„ Gal ir likome be namų bet Kupalos dvasia ji liko, ji vienija mus toliau. Mes esame tikri, kad mūsų trupė, mūsų šeima neiširs ir mes stengiamės kūrybiškai atsiliepti į tai, kas vyksta mūsų šalyje, - tiesioginio tilto metu kalbėjo Jankos Kupalos teatro žmonės, dėkodami už tai, kad Alytaus teatro kolegos neliko nuošalyje.
Solidarumo akcijos metu simboliškai nuskambėjo eilėraštis ir daina „Būk drąsus“, lydima susirinkusiųjų aplodismentų, kaip ženklo prieš brutalumą, kaip palaikymo laisvam žodžiui, laisvai minčiai ir už laisvę kovojančiai baltarusių tautai.
Žyvie Belarus!
Teatrinis ruduo žada būti aktyvus
Pasaulį apėmęs koronavirusas sujaukė įprastą kultūrinio gyvenimo kasdienybę, tačiau vis dar moko gyventi kitaip. Teatro salėse - daugiau tuščių vietų, kad atsakingai išlaikytume būtiną saugią socialinę distanciją. Į renginius einame burną ir nosį prisidengę kauke, tačiau poreikis kultūrai, regis, išaugo.
Alytaus miesto teatro laukia itin aktyvus kūrybinis ruduo.
Sezono pradžia pažymėta režisierės ir teatro meno vadovės Andros Kavaliauskaitės monospektakliu/electro siurrealistine pasaka „9.18“. Tai sumanytos monospektaklių trilogijos trečioji dalis: pirmoji „Seen“ kalbėjo apie valgymo sutrikimus ir kūno kultą, antroji „Ki(t)okia“ gvildeno ankstyvo nėštumo ir aborto temas, „9.18“ kalba apie sudėtingą smurto artimoje aplinkoje problemą.
Subūrusi nuostabią kūrybinę komandą (muzika – Adas Gecevičius, vizualizacijos – Violeta Mackialo, choreografija – Miglė Praniauskaitė, kostiumų dizainas – Between LAB) A. Kavaliauskaitė neria gilyn į jaunų žmonių gyvenimus.
„Kuo gyvena mūsų paaugliai, kas vyksta už uždarų durų? Tai spektaklis, sukurtas pagal tikras paauglių istorijas,“ – mintimis dalijasi spektaklio režisierė ir priduria, jog po spektaklio kviečia bendram pokalbiui.
Anot menininkės, žinojimas, vardan ko tai darai, labai svarbus. „Pagrindinis mano tikslas, pagaliau uždaryti iš kartos į kartą keliaujantį tylos ratą. Kad mes pradėtume kalbėtis ne tik apie džiugius dalykus, bet ir apie tokį pasaulį, koks jis yra. O jis yra visoks. Kad vaikai, kurie jaučiasi vieniši, kurie gyvena baimėje, smurte nebijotų kreiptis pagalbos, o mes suvoktume, kad galime vienas kitam padėti“.
„9.18“ – tai tarsi kelių dalių spektaklis, kurių kiekvienoje atskleidžiamos dvi jaunų žmonių istorijos. Kiekviena dalis savarankiška, tad žiūrovas galės pats nuspręsti, kurią dalį kada žiūrėti.
Rugsėjį dar laukia pavasarį žiūrovus turėjęs pasiekti režisieriaus iš Sakartvelo Paata Tsikolia spektaklis William‘o Shakespear’o „Makbetas“. Režisierius jau pasiekė mūsų šalį ir dirba su trupe. LR Kultūros ministerija yra davusi leidimą menininkui atvykti į Lietuvą. Darbas vyksta, laikantis visų privalomų COVID 19 reikalavimų.
Spalį planuojama sulaukti talentingo jaunosios kartos režisieriaus iš Ukrainos Stas‘o Zhyrkov‘o. Jis Alytaus miesto teatre statys spektaklį pagal Alvydo Šlepiko romaną „Mano vardas Marytė“.
Tradiciškai lapkritis bus skirtas tarptautiniam teatrų festivaliui COM•MEDIA. Prasidėjęs trijų dienų programa vaikams COM•@, jis pakvies į naktinių teatrinių įvykių sesiją COM•MOON•A, po to kvies žiūrėti konkursinę festivalio programą. Festivalio COM•MEDIA metu vyks respublikinis dramaturgų konkursas bei pirmą kartą rengiamas teatrinio plakato konkursas.
„Festivalio programą atidžiai sudarinėjome, kviesdami įdomiausius darbus pristatyti teatralus ne tik iš Lietuvos, bet ir kur kas egzotiškesnių šalių – tokių kaip Iranas, Argentina. Deja, visą pasaulį apėmusi pandemija gerokai koreguoja planus, tačiau vis tiek planuojame ir tikimės pristatyti nuostabųjį Staso Žyrkovo teatrą iš Ukrainos“, – sako teatro direktorė Inesa Pilvelytė.
Šių metų festivalio COM•MEDIA simbolis – spiralė. Ši forma pasirinkta ir sezono atidarymo solidarumo akcijos fotografijų parodos išdėstymui. Spiralė įprasmina judėjimą, energijos ir gyvybingumo ženklą.