Rudens pradžia su premjera

Jau rugsėjo 8 ir 9 dienomis vyksianti „Vakarų krantinės“ premjera itin laukiama – bilietai į spektaklį pagal Bernardo-Marie Koltèso pjesę beveik iššluoti. Tai – pirmas kartas, kai vienu talentingiausių jaunosios kartos režisierių laikomas Adomas Juška kuria ne Vilniuje ir ne Valstybiniame jaunimo teatre.

Sceną vandeniu užliejanti „Vakarų krantinė“ pradėta repetuoti dar vasaros pradžioje. Kaip sakė spektaklio režisierius A. Juška, jį pirmiausia patraukė pjesės tekstų turtingumas, „man patiko pati situacija joje, sukurta taip, kad susitiktų tarpusavyje absoliučiai nieko bendro neturintys žmonės. Juk kas gali sieti žmogų be jokių dokumentų ir maklerį, nevertinantį grynųjų pinigų, nes jie tiesiog per smulkūs, šunims paberti trupiniai“? Pas A. Juškos, B. M. Koltèsas yra sakęs, jog „Vakarų krantinė“ prasidėjo nuo vietos ir idėjos, ne nuo personažų, „jie atsirado kaip būtinybė. Pjesėje yra aštuoni personažai – jie man įdomūs ir savotiški, kažkuo atstovauja visuomenės pjūvį, bet tuo pačiu metu yra individualūs, turi paradoksų, labai žmogiškas savybes“.

Pjesės autorius įkvėpusią erdvę rado Niujorke, apleistuose angaruose. Klaipėdos dramos teatre kuriamame spektaklyje taip pat atkuriama apleista industrinė uosto teritorija. Pasak spektaklio scenografės Laurynos Liepaitės, nuo pat pradžių buvo aišku, kad vanduo bus labai svarbus. „Vakarų krantinės“ pasaulyje personažai braido po tikrą vandenį – teatro scenoje įkurdintas nemažas vandens rezervuaras. „Vanduo yra gyvybės simbolis, bet mūsų sprendime jis ne toks. Atrodė, kad erdvė turi būti svetima joje esančiam žmogui. Tai akimirka „po“, kai Nojaus laivas išplaukia, o visa tai, kas lieka, tiesiog laukia pabaigos. Vanduo egzistuoja, jis po kojomis, bet negeriamas, pražūtingas“, – kalbėjo L. Liepaitė.

Spektaklio šviesų dailininkas Julius Kuršis minėjo, kad jo darbą „Vakarų krantinėje“ geriausiai koduoja vienos iš veikėjų, Sesilės, citata „aš nebeturiu šešėlio“, „dirbti su šviesomis nematant šešėlio – sudėtingas, bet praturtinantis iššūkis“. Klausiamas apie vandens atspindžių išnaudojimą, jis pabrėžė užduoties įdomumą, „taip, atspindžiai gali būti naudojami plačiai, bet kartu jie ir probleminiai – kuo daugiau blizgančių paviršių, tuo sunkiau. Dar reikia atsižvelgti ir į pjesę, jos autorius rekomendavo statyti ją kaip komediją, bet joje daug tamsos. Komedijos – šviesios. Tad reikėjo rasti balansą tarp tamsos ir šviesos, bet tai labai įdomus darbas, paradoksali pjesė“.

88-ojo sezono giluma ir ramybė

Naujojo Klaipėdos dramos teatro sezono repertuare – kolekcija naujausių ir jau klasika tapusių spektaklių. Kai kurie, rodos, gerai pažįstami, seni draugai, kiti – dar neprisijaukinti, nubangavę įvairiomis reakcijomis, bet visi – labai skirtingi ir verti būti pamatyti po kelis kartus, kad atsiskleistų vis naujomis reikšminėmis briaunomis. Kvietimą įsižiūrėti bei įsigilinti atliepia ir naujojo sezono šūkis „Teatras yra begalybė“.

Anot Klaipėdos dramos teatro meno vadovo Gintaro Grajausko, 88-asis sezonas atliepia poreikį susikoncentruoti, „repertuare – visas aukso fondas. Yra spektaklių, kurie išvaidinami ir žmonių nebetraukia, o yra spektaklių, kurie net ir einant laikui sutraukia pilnas sales žiūrovų. Mums jie svarbūs, tad jiems skirsime nemažai dėmesio“.

88-ąjį sezoną teatre numatoma viena premjera, bet tai apgaulinga ramybė – po naujų metų pakaitomis vyks intensyvios dviejų spektaklių repeticijos. „Šis sezonas – labai gražus, po A. Juškos darbo teatre imsis Naubertas Jasinskas, jis kurs savitą, modernų spektaklį ir kurs jį taip, kaip norės, turėdamas pilną mūsų palaikymą. O šalia dviejų talentingų lietuvių režisierių grįš ir pasaulinio garso režisierius Dmitrijus Krymovas, jis kurs spektaklį pagal paskutinį Haruki Murakami romaną“, – pasakojo Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys. N. Jasinsko ir D. Krymovo spektaklių repeticijos vyks visą 88-ojo sezono antrąją dalį, o jų premjeros kvies žiūrovus ateinantį rudenį.

Gastrolės ir jau dėliojama festivalio programa

Praėjusį sezoną Klaipėdos dramos teatre kurtas D. Krymovo spektaklis „Fragmentas“ ne tik sulaukė didelio kritikų ir žiūrovų palaikymo, jis pakviestas dalyvauti tarptautiniame teatro festivalyje „Festival Divadlo“ Pilzene, Čekijoje. Spektaklį šiam festivaliui rekomendavo Čekijos nacionalinio teatro vadovas, specialiai atvykęs jo pažiūrėti į Klaipėdą. Į užsienio gastroles spektaklis išvyks jau rugsėjo 17 d.

Ne toks intensyvus premjerų maratonas 88-ajame sezone, pasak G. Grajausko, leis susikoncentruoti, „žinant, kad taip pat rengiame tarptautinį teatro festivalį, vykstame į gastroles, paskutiniu metu buvome akivaizdžiai stipriai apsikrovę premjeromis, mums atrodė, kad tiesiog negalime nieko atsisakyti. Bandome šiek tiek sulėtinti tempą, juolab kad spektaklių savo repertuare tiek, kad sunku visus išrodyti. Tikimės, kad ramesnis tempas leis anksčiau imtis festivalio rengimo darbų“.

Numatoma, kad dalis tarptautinio teatro festivalio „TheATRIUM“ naujienų šiemet bus paskelbta dar iki naujų metų, o su pagrindiniais jo tarptautinės programos dalies flagmanais, pasak T. Juočio, buvo sutarta dar vasarą.

Išskirtinis dėmesys socialinėms iniciatyvoms

Įsibėgėjant rudeniui teatre beveik per dviejų mėnesių laikotarpį išsidėlios visa eilė renginių įvairiomis perspektyvomis liečiančių jautrias socialines temas. Prieš kelis metus teatre startavusi socialinė savaitė netruko peraugti savo rėmus, tapo mėnesiu, o šiemet nebetelpa ir į mėnesio ribas. Anot šio laikotarpio renginių srautą koordinuojančios kultūros projektų koordinatorės Linos Lencevičiūtės, šiemet koncentruojamasi į kiek kitokią socialinės tematikos renginių orientaciją, „sieksime susitelkti į patyrimus, o ne į diskusijas. Norime, kad į mūsų socialinei tematikai skirtus renginius ateinantys žmonės turėtų galimybę viena ar kita forma įsitraukti, dalyvauti“.

Socialinė savaitė padėjo pamatus jau tradicija tapusiems skaitymams – teatro aktoriai reguliariai išvyksta į įvairias socialines paslaugas teikiančias įstaigas, jų lankytojams atveždami ne tik galimybę vietoje klausytis gyvai skaitomų pjesių, bet ir dalintis savo įspūdžiais ir idėjomis su viešinčiais aktoriais. „Mums svarbu nuvykti pas tuos žmones, kuriems sudėtingiau patekti į teatrą ar kurie išvis neturi galimybės jame apsilankyti. Norime teatrą atvežti jiems. Tai reikšminga veikla, praskaidriname kasdienybę ir suteikiame vilties. Atrandame žiūrovą netikėčiausiose vietose, sutinkame žmonių, kurie niekada net nėra buvę teatre. Vėliau kalbėdami su tais žmonėmis išgirstame, kad susitikimai su aktoriais jiems buvo labai prasmingi“, – pasakojo L. Lencevičiūtė.
88-ojo sezono laikotarpiu išvykstamieji skaitymai taip pat liks svarbia teatro gyvenimo dalimi.

Augančios jauniausių teatro atžalų gretos

Prieš porą metų prasidėjusi vaikų teatro studijos veikla šiame sezone stiebiasi laipteliu aukščiau – ji įtraukta į Neformaliojo švietimo programų registrą. Tai reiškia, kad studijai suteikiami mokinių krepšeliai, kurių dėka galima kompensuoti dalį užsiėmimų mokesčio.

Teatro studija jau nuo praėjusio sezono pagausėjo lankytojų skaičiumi – šį rudenį ji taip pat pasitinka net su dviem jaunųjų teatro entuziastų grupėmis. Vaikai ne tik mokosi aktorystės pagrindų, laisvina vaizduotę, lavina komunikacinius įgūdžius, esant poreikiui, jie gali dalyvauti ir teatro spektaklių kūrime. Kol kas teatro studijos nariai pasirodė dviejuose spektakliuose, vieną iš jų – Elmaro Senkovo režisuotus „Varovus“, galima rasti ir 88-ojo sezono repertuare.

Šį sezoną teatre veiklą tęs ir jau stiprias šaknis įleidusi kūrybiškumo lavinimo studija nuo karo pasitraukusių ukrainiečių vaikams. Teatro bendruomenės pastangomis sukurta erdvė jau antrus metus gyvuoja uostamiesčio verslininkų dėka. Ją lanko apie 30 vaikų iš įvairių Ukrainos regionų, o su jais dirba pedagogės iš Ukrainos.

Bilietams į teatro repertuarinius spektaklius (išskyrus premjeras), juos perkant iki rugsėjo 17 d., taikoma 40 proc. nuolaida. Bilietus į Klaipėdos dramos teatro renginius galima įsigyti naujoje kasoje pačiame teatre arba teatro interneto puslapyje, per naują paties teatro administruojamą bilietų sistemą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją