Pasak režisierės Birutės Mar, pjesę „Agata“ ji atrado jau seniai, besidomėdama prancūzų rašytojos Marguerite Duras asmenybe: „Kadaise mano gyvenime buvo toks „M. Duras periodas“ – skaičiau viską, ką parašė ši rašytoja ir ką atrasdavau anglų, lietuvių ar rusų kalba. Jos kūrybos įkvėpta ėmiau mokytis prancūzų kalbos, tuomet pamačiau pačios M. Duras kurtus keistus, regis, į jokį formatą netelpančius poetinius filmus. Atradau ir jos kamerinę autobiografinę pjesę „Agata“ – joje sužavėjo M. Duras kalbos muzika, minties intensyvumas, už žodžių besislepianti „sprogstama“ emocija.“
Beveik prieš pora dešimtmečių gimė Birutės Mar monospektaklis „Meilužis“, kurį aktorė tebevaidina iki šiol ir su kuriuo apkeliavo virš dvidešimties šalių, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Savo eilės laukė ir „Agata“ – prieš dešimtmetį režisierė pasiūlė šią pjesę išversti bičiulei Jurgai Vilei: „Labai norėjau, kad „Agata“ suskambėtų scenoje lietuvių kalba, nors ir abejojau – mat Lietuvoje nelabai mėgstamas „prancūziškas“ žodžio, literatūrinis teatras, kuriame herojai be perstojo kalba apie tai, ką jie jaučia – juk ir K. Stanislavskis mokė, kad jausmus reikia „slėpti“ už veiksmo. O šioje pjesėje Agata ir jos brolis daugiau nei valandą kalba vien apie savo jausmus vienas kitam – jokio, regis, veiksmo. Jokio siužeto vystymo. Tad daugeliui ši pjesė gali pasirodyti visai antisceniška. Bet man ji tuo ir įdomi. Tarsi žodžiais parašytas muzikos kūrinys apie brolio ir sesers prisiminimus ir uždraustą meilę. Spektaklyje gyvai atlikti muziką pakviečiau pianistą ir kompozitorių Giedrių Karaliūną – vos išgirdusi jo subtilias minimalistines improvizacijas, išsyk pagalvojau apie „Agatą“. Manau, šis mūsų spektaklis bus kažkas tarp muzikos ir teatro – herojų mintys ir jausmai perteikiami pianino garsais, žodžiais ir besimainančios jūros vaizdais ekrane. Jūra – mylima M. Duras stichija, rašytoja labai mėgo savo filmuose stebėti jūrą, už kadro pasigirstant jos tekstams, dienoraščiams, pamąstymams… Jokio, regis, veiksmo – tačiau intensyvi, atpažįstama M. Duras poezija.“
Pasak Birutės Mar, šis spektaklis gimė kitaip – tarytum spontaniškai, įkvėptas Giedriaus Karaliūno fortepijonu atliekamos muzikos garsų ir jūros ošimo: „Man „Agata“ – tarytum maudynės garsų, prisiminimų, jausmų jūroje.“