„Kankinio“ centre – paauglys Benjaminas, kurį augina vieniša motina. Pradėjęs skaityti Bibliją, moksleivis čia ne tik randa visus atsakymus į jam rūpimus klausimus – Šventąjį Raštą jis paverčia aplinkinių kankinimo priemone, nes manosi vienintelis žinąs, kas gerai, o kas blogai. Į motinos ir mokytojų pastabas jis atsakinėja žodžiais iš evangelijų, o menkas mokykloje dėstančio pastoriaus autoritetas ir keista mokyklos direktoriaus pozicija konflikto neišsprendžia.
Benjaminui iššūkį meta tik jo biologijos mokytoja. Pati pradėjusi gilintis į Bibliją, ji sulaukia žiauraus mokinio keršto. Prasideda mokytojos ir mokinio karas.
Pagrindinį veikėją Benjaminą vaidins Oskaro Koršunovo studentas Kęstutis Cicėnas, biologijos mokytoją Eriką Rot – LNDT aktorė Monika Vaičiulytė. Spektaklyje taip pat vaidina LNDT trupės aktoriai: Algirdas Dainavičius, Marius Repšys, Džiugas Siaurusaitis, Remigijus Bučius, Nelė Savičenko, Jolanta Dapkūnaitė ir du Oskaro Koršunovo studentai: neseniai Romeo vaidmenį atnaujintame spektaklyje „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“ sukūręs Laurynas Jurgelis bei Inga Šepetkaitė.
„Apie „Kankinio“ lietuvišką versiją galvojau nuo 2013 metų, kai pamačiau jos pastatymą Schaubuehne teatre, kurį režisavo pats Mayenburgas.
Pastaraisiais metais „Kankinys“ statomas įvairiuose Europos teatruose. Ši pjesė yra kaip laiko ženklas, bylojantis apie mažas mūsų dienų apokalipses. Pasiūliau ją statyti Oskarui Koršunovui ne tik kaip Mayenburgo dramaturgijos žinovui. „Kankinys“ yra paties Mayenburgo atsakas savo ankstesnei pjesei „Ugnies veidas“. Tai du skirtingo laiko manifestai. Jų susidūrimas yra lyg sprogmuo, kurį reikia tinkamai detonuoti. Manau, Oskarui tai pavyks padaryti“, – sako LNDT meno vadovas Audronis Liuga.
„Mayenburgas – konflikto meistras. Jis sugeba, rodos, paprastą šeimos, mokyklos konfliktą apibendrinti ir išdidinti iki apokaliptinio mastelio. Taip buvo „Ugnies veide“, taip yra ir „Kankinyje“. Ši pjesė peržengia „mokyklos dramą“ ir gan paviršutiniškoje komedijoje sugeba suformuluoti esminę dilemą, parodo gilią Europinės civilizacijos krizę, kuri reiškiasi per vertybių gausą ir nuolatinį jų disonavimą.
Ir išties kas bendra tarp evoliucijos teorijos bei krikščionybės, tarp industralizacijos bei lygybės? Istoriškai besiklostančios Europos civilizacijos vertybių priešpriešos pavertė jas vertybėmis „be dantų“. Jų koegzistavimas jas ir naikina, todėl šiuolaikinę Europą krečia naujasis radikalizmas: fundamentalizmas, šovinizmas, juodasis konservatyvizmas, netolerancija. Čia ir glūdi mirtinas pavojus, kurį Mayenburgas skelbia „Kankinyje“, – sako režisierius Oskaras Koršunovas.
Oskaras Koršunovas Marių von Mayenburgą atrado prieš daugiau nei 15 metų, kai ėmėsi kurti spektaklį pagal jo pjesę „Ugnies veidas“: „Mayenburgas dar nebuvo Mayenburgas, šiandien garsus vokiečių dramaturgas, kai per gastroles Prancūzijoje scenografė Jūratė Paulėkaitė pamatė spektaklį pagal jo dramą, ir jai labai patiko. Mes susiradom šią pjesę, išsivertėm ir pastatėm „Ugnies veidą“. Tai buvo vienas pirmųjų pastatymų apskritai. Daug dalykų, atrastų „Ugnies veide“, tęsiau ir kituose naujuosiuose spektakliuose. Pavyzdžiui, ketvirtos sienos sunaikinimas ir kt. Prasidėjo pažintis su dramaturgu, jis mūsų spektaklį vertino kaip geriausią šios pjesės pastatymą. Vėliau stačiau „Parazitus“, „Šaltą vaiką“, su „Schaubuehne“ teatro aktoriais rengiau „Šalto vaiko“ pristatymą. Tuo metu gana artimai bendravome su Mayenburgu“, – pažintį su dramaturgu atsimena Oskaras Koršunovas.
Spektaklio „Kankinys“ premjera LNDT Mažojoje salėje – kovo 6 ir 7 dienomis.