„Geležis man – nepaprastai įkvepianti medžiaga. Tačiau pastebėjau, kad žmonės jos mieste nemato. Vaikščiodamas po Vilnių, retas žmogus atkreipia dėmesį į balkonus ir stogelius, į vartus ir grotas. Daug dažniau žiūrime į tai, kas yra už jų, tarsi geležis būtų kliūtis žvilgsniui. O juk geležis gali reikštis įvairiausiais pavidalais – ji vaidino svarbų vaidmenį Vilniaus istorijoje, iš jos pastatyti tiltai ir liejamos patrankos, ji turi ir istorinį, ir militaristinį, ir meninį aspektą. Todėl vienas šios parodos tikslų – ne tik atskleisti geležies sąsajas su Vilniumi, bet ir pakeisti žiūrovo žvilgsnio rakursą. Kad kitą kartą, eidami per miestą, matytume jį per geležinę prizmę“, – sako parodos kuratorė Jurgita Ludavičienė.
Iš geležinio vilko sapno į miesto šerdį: Vilniaus geležinės istorijos
Vilniaus įsikūrimas sietinas su geležimi – legendiniu geležinio vilko staugimu kunigaikščio Gedimino sapne, tad, pasak parodos kuratorės, geležis glūdi pačioje sostinės šerdyje. Šis metalas suvaidino svarbų vaidmenį miesto istorijoje – iš jo gaminami ginklai, kryžiai, mažosios architektūros detalės, stogeliai ir turėklai, raktai ir skrynios, kuriamos skulptūros. Nuo plieno iki ketaus ir rūdžių – geležis turi daugybę pavidalų, kuriais reiškiasi miesto erdvėje. O dabar geležis tapo kūrybos medžiaga daugeliui reikšmingų Vilniuje kuriančių menininkų.
Vis dėlto parodos kuratorė J. Ludavičienė pastebi, kad lietuviškai savimonei geležis yra tam tikra prasme svetima, dažnai ji lieka mąstymo ir matymo lauko periferijoje. „Geležinis Vilnius“ kvies lankytojus kaip tik atkreipti dėmesį į geležį mieste ir išvysti, kokiais būdais ji gali būti susijusi su miesto istorija, kultūra, šiuolaikiniu menu.
Dingusi, nematoma ir įkvepianti: trys geležies vaidmenys parodoje
Paroda suskirstyta į tris temines dalis: dingusi, nematoma ir įkvepianti geležis. Pirmojoje jų lankytojai turės galimybę susipažinti su fotografų ir tapytojų užfiksuotais nebeegzistuojančiais geležiniais mažosios architektūros objektais. Nematomos geležies parodos skyriuje eksponuojami Vilniaus peizaže išlikę, bet retai gyventojų ir miesto svečių dėmesį patraukiantys geležiniai militaristiniai, architektūriniai, skulptūriniai ir viešųjų erdvių objektai. Paskutinė parodos dalis – įkvepianti geležis – tai meninė geležies ir Vilniaus jungtis, pasireiškianti šiuolaikinių menininkų kūryboje. Parodos erdvėje kartu bus eksponuojama šiuolaikinė skulptūra iš geležies, grafikos atspaudai nuo Vilniuje rastų geležinių objektų, vėtrungių, stogelių, vartų ir balkonų fotografijos iš istorinio Vilniaus, projektai miestui, kurie taip ir nebuvo įgyvendinti.
„Geležis čia – nebe pagalbinis, o pagrindinis elementas. Militaristinės, gynybinės, skulptūrinės, architektūrinės istorijos pinasi į vieną pasakojimą, kuriame vis dar girdėti anas tolimas geležinio vilko staugimo aidas“, – sako parodos kuratorė J. Ludavičienė.
Kuratorė Jurgita Ludavičienė Dalyviai: Ramūnas Alminas, Konstantinas Balzukevičius, Mečislovas Bulaka, Janas Bułhakas, Rafaelis Chvolesas, Vladas Drėma, Matas Dūda, Nerijus Erminas, Stanisławas Filibertas Fleury՚is, Johanas Hiksa, Alfred Holler, Juozas Kėdainis, Eglė Kuckaitė, Eimantas Ludavičius, Vladimiras Malinovskis, Antanas Miežanskas, Rimantas Milkintas, Mindaugas Navakas, Remigijus Pačėsa, Rafalas Piesliakas, Vita Pukštaitė-Bružė, Eglė Ridikaitė, Liudvikas Ruikas, Biruta Stulgaitė, Ričardas Šileika, Vladas Urbanavičius, Teodoras Kazimieras Valaitis
Parodoje eksponuojami kūriniai iš LNDM, LNM, Šiaulių „Aušros“ muziejaus fondų, „Tartle“ kolekcijos, Lietuvos fotomenininkų sąjungos rinkinių, privačių kolekcijų ir menininkams priklausantys darbai.
