Rokiškyje gyvenantis ir kuriantis Raimondas Gailiūnas – vienas labiausiai intriguojančių šiuolaikinių Lietuvos tapytojų. Jo darbai visuomet sulaukia didžiulio publikos susidomėjimo. Iškirtines solo kūrybos parodas tapytojas rengia Rokiškio dvaro muziejuje. 2022-ųjų ekspozicija prasmingai sujungė dvaro menes, muziejaus eksponatus, menininko biografiją ir kūrinius.
XX a. pabaigoje kartu su kitais „Angies“ grupės nariais plėtojęs abstraktaus ekspresionizmo, neoekspresionizmo tapybą, šiame amžiuje Gailiūnas vis įnirtingiau ginčijasi su masinių medijų vaizdais. Paveikslų serija Grimasos – tai lyg estetinė ir politinė menininko polemika su selfių mada. Grimasa – tai bjauri veido išraiška, ne šypsena, o vypsnis. Baimės, paniekos, pykčio, ryžto ar skausmo grimasos nevalingai iškreipia mūsų veidus, o kvailas grimasas galime tyčia daryti, rodyti. Tą ypač mėgsta vaikai. Grimasa yra ir metafora neigiamiems dalykams apibūdinti. Esame girdėję apie likimo grimasas, o vyresnioji karta dar nepamiršo „kapitalistinio pasaulio grimasų“. Gailiūno paveiksluose šie aspektai susipina, susilieja į naują kokybę. Čia apstu ir geopolitinių aktualijų – tai dronai, negyvėliai ar televiziniai įžymių „taikdarių“ atvaizdai. Tad grimasa tarytum tampa naujojo jautrumo raiškos raktavaizdžiu.
Jaunosios kartos menininkė Diana Remeikytė šiandien geriau žinoma ne Lietuvoje, o užsienyje. Jos didelio formato tekstilės kūriniai eksponuoti parodose Romoje, Madride, Erfurte, San Franciske. Nemažai Remeikytės, kaip ir Gailiūno, kūrinių įsigijęs MO muziejus.
Remeikytės siūlų paveikslai atlikti išmanųjį audimą ir siuvinėjimą siejančia taftingo (angl. tufting) technika. Tekstilinio kūrinio pirmavaizdis – piešinys ant popieriaus, ekspresyvi abstrakcija ar figūracija. Jis išdidinamas ir perkeliamas ant langais subraižytos drobės. Tuomet menininkė ant jos energingai tapo, tik ne teptuku, o į ginklą panašia taftingo mašina, ne dažais, o ryškiaspalviais siūlais.
Naujausias Remeikytės projektas – „Aušros vartų užuolaida“ – skiriamas garsiajam Vilniaus statiniui. Su šia istorine vieta menininkę sieja ypatingas ryšys. Ji gyvena name priešais Aušros vartus, kur kadaise buvo Šv. Nikodemo ir Šv. Juozapo bažnyčia. Butas, kuriame užaugo menininkės mama, – pilnas šeimos prisiminimų. Klausydamasi kasdien skambančių varpų, menininkė jaučiasi taip, lyg Aušros vartai būtų jos namų tęsinys, jie tampa „kasdienio perėjimo iš namų į namus, iš miego į miegą“ simboliu.
Remeikytė ir Gailiūnas kasdien eina į savo studijas ir kuria taip, lyg rašytų kasdienį gyvenimą dokumentuojantį dienoraštį – savo artimiausios aplinkos ar besikeičiančio pasaulio grimasų. Jų darbai parodoje kuria dialogą apie sėslumą ir įsivietinimą, postskaitmeninį dažų ir siūlų materialumą, valingą remediaciją ir lėtų vaizdų energiją.
Parodos kuratorė Vilma Mačianskaitė
Parodos architektas Dominykas Šavelis
Grafika Taktika studio
Contour Art Gallery ir parodos partneris: Dūmų fabrikas
