Naujoje knygoje – Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija į mirtį, atradimą ir atgimimą

Lapkričio 14 d., likus savaitei iki sukilėlių, rastų Gedimino kalne, valstybinių laidotuvių, Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į naujos muziejaus išleistos knygos „1863–1864 metų sukilėlių kelias į mirtį ir atgimimą“ pristatymą.

Dviejų šimtų puslapių knyga – tai kolektyvinė monografija, kurioje, remiantis archyviniais šaltiniais, pirmą kartą išsamiai papasakotos Gedimino kalne rastų sukilėlių biografijos ir dramatiškų įvykių, nutikusių 1863–1864 m. Lukiškių aikštėje, istorija. Ją pratęsia pasakojimas apie kapaviečių radimo vietą, archeologinius tyrimus ir palaikų identifikaciją.

„Lietuvos nacionalinis muziejus, kurio archeologai surado 20-ties sukilėlių palaikus ant Gedimino kalno, per trejus metus tapo tarpdisciplininių tyrimų centru, apjungusiu skirtingų sričių specialistus. Dabar tyrimai įgauna fizinę formą. Neseniai muziejus pristatė pirmą kartą į lietuvių kalbą išverstus Apolonijos Dalevskytės „Atsiminimus“, iš spaustuvės atkeliauja ši kolektyvinė monografija, o likus porai dienų iki valstybių sukilėlių laidotuvių visuomenę pakviesime į naują, su šia tema, susijusią parodą“, – pranešime žiniasklaidai teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė dr. Rūta Kačkutė.

Knygą sudaro dvi dalys. Pirmojoje – „Kelias į mirtį“ – pateikiamos sukilėlių, nužudytų Lukiškių aikštėje, biografijos, aprašoma jų suėmimo, tardymo ir teismo istorija. Istorikų archyvuose surinkta ir patraukliai išdėstyta medžiaga atskleidžia Rusijos imperijos represinės mašinos užkulisius, sukilimo dalyvių išaiškinimo, išdavysčių, įskundimų ir pasmerkimo mirčiai peripetijas.

Monografijos sudarytoja ir tekstų autorė, istorikė Tamara Bairašauskaitė teigia, kad knygoje kuriamas pasakojimas nėra vien sukilėlių gyvenimo aprašymas: „Drauge su jais į valdžios akiratį pateko daugiau žmonių, dalyvavusių sukilime, taip pat nuteistų ir ištremtų. Šie žmonės yra neatsiejami pasakojimo dalyviai. Autoriams buvo svarbu įvardyti ir sukilėlių persekiotojus, teisėjus bei egzekutorius.“

Antroji knygos dalis „Kelias į atgimimą“ skirta pristatyti vietai, kurioje buvo užkasti nužudytieji sukilėliai, aptariamos jų radimo aplinkybės ir palaikų identifikacija, atliktas carinės Vilniaus tvirtovės kartografijos ir politinių kalinių kalėjimo tyrimas.

Atrastų palaikų identifikavimo darbas vyko kartu su Lukiškių aikštėje žuvusių asmenų fotografijų paieškomis, domėtasi genealogija ir giminystės ryšiais su iki šiol gyvenančiais sukilėlių šeimų palikuoniais bei giminių kapavietėmis Lietuvoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje.

Knygos pristatyme lapkričio 14 d. 18 val. muziejaus salėje dalyvaus: knygos autoriai istorikės prof., habil. dr. Tamara Bairašauskaitė, dr. Olga Mastianica-Stankevič ir Daiva Milinkevičiūtė, dailės istorikė dr. Birutė Rūta Vitkauskienė, archeologai Gytis Grižas, Arūnas Kalėjus, Vytenis Podėnas ir Valdas Steponaitis, dr. Žydrūnė Miliauskienė, antropologijos specialistai prof. dr. Rimantas Jankauskas, dr. Justina Kozakaitė, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistai Giedrius Kisielius, Jūratė Jankauskienė.

Sukilėlių laidotuvių išvakarėse, lapkričio 21 d., trejus metus trukusius tyrimus vainikuos nauja Lietuvos nacionalinio muziejaus atidaroma paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“, veiksianti iki 2020 metų gegužės 31 d.