Naujojoje MO muziejaus parodoje tiriama lyčių dinamikos raida Baltijos šalyse nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Ekspozicija kuruojama per trejopą prizmę – atsižvelgiama į skirtingas intymumo formas, normas ir fantazijas lyčių santykiuose bei Baltijos šalių seksualinėse kultūrose. Reaguojant į tiek meno pasaulyje, tiek platesnėje visuomenėje vyraujančius lyčių stereotipus, parodoje gilinamasi į per pastaruosius šešis dešimtmečius įvykusius poslinkius, atskleidžiant esminių pokyčių tempą ir išryškinant įsisenėjusias problemas.
„Per visą kuratorinio tyrimo laiką temos problematika dar ryškėjo ir aštrėjo, o jos ašimi tapo lyčių lygybės klausimai. Šių klausimų aktualumas visuomenėje akivaizdus. Vis dar galima knygyne išvysti vaikams skirtų dovanų stendus jam – su gaubliais ir knygomis ir jai – su rožiniais gipiūrais. Vis dar neįstengiame priimti ir vienodai traktuoti tos pačios lyties porų.
Aistras tebekelia lytiškumo ugdymo mokykloje klausimai ir ima atrodyti, kad saugesnis pasirinkimas vis dar yra neigimo būsena – lyg iš seno sovietinio juokelio „šito pas mus nėra“, kurį ir pasitelkia parodos kuratoriai“, – idėjos kurti parodą apie lyties, šeimos bei seksualumo vaizdavimą ištakas prisimena MO muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė.
Paroda kviečia lankytojus iš arčiau pasigilinti į kompleksiškus troškimų, prisirišimo ir intymumo aspektus, taip pat įvairias – kartais fantazijos, o kartais normos – formas, šių afektų įgaunamas meno kūriniuose.
Užuot visą dėmesį sutelkus į kūną, ekspozicijoje jis pristatomas tik kaip viena iš daugelio užuominų, padedančių geriau suprasti painią, daugiasluoksnę lyčių vaidmenų dinamiką. Atsispiriant nuo šių teminių taškų, žiūrovai skatinami plačiau pažvelgti į Baltijos regiono seksualinės kultūros praeitį, apsvarstyti jos dabartį ir įsivaizduoti galimą ateitį.
„Be menininkų padėties meno istorijoje ir visuomenėje, mus domina lyčių santykių vaizdavimas, kuris apima visas gyvenimo sferas. Sukūrėme sąlyginį kasdienio gyvenimo pjūvį su skyriais apie viešąją sferą, darbo vietą, laisvalaikį, vakarėlius, senatvę, poras ir šeimas, paplūdimį, mišką ir fantazijų scenas. Kiekviename skyriuje pateikiame vyrų, moterų, heteroseksualių, homoseksualių ir queer asmenų požiūrį į temą.
Toks požiūris leidžia išryškinti heteronormatyvumo, kuriame yra ir mizoginijos, ir mizandrijos, visagalybę – ji formuoja žmonių gyvenimus neatsiklausdama jų sutikimo ir daro visų gyvenimus nelaimingesnius, ypač tų, kurie neatitinka socialinių lūkesčių“, – teigia viena parodos kuratorių Rebeka Põldsam.
Kovo 9 dieną paroda „Šito pas mus nėra“ atsivers visiems lankytojams. Jos atidarymo MOratono metu vykstančios diskusijos ir pranešimai taip pat pakvies permąstyti įvairiais būdais patiriamas, steigiamas bei griaunamas normas, į parodoje gvildenamus klausimus pažvelgti iš kiekvienam aktualios perspektyvos.
Atidarymo MOratono metu vyks susitikimai su menininkėmis Janina Sabaliauskaite ir Agne Jokše, taip pat – menotyrininkės Laimos Kreivytės moderuojama diskusija su parodos kuratoriais.
Pranešimą apie kasdienybėje veikiančias normas skaitys sociologė Milda Pivoriūtė, o pokalbyje apie seksualumą šių dienų visuomenėje, moderuojamame socialinių projektų kūrėjos ir fotografės Neringos Rekašiūtės, savo įžvalgomis dalinsis psichologė Miglė Motiejūnė, sociologas Artūras Tereškinas bei lyčių lygybės ekspertė Rugilė Butkevičiūtė.
Žvilgsnį į prieš trisdešimt metų įvykusius transformatyvius mados reiškinius bei ateities tendencijas pasiūlys latvių mados dizaineris Bruno Birmanis bei dizainerė Sandra Straukaitė (moderatorė – mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė). Išskirtinius pasirodymus surengs „Balaganza“ drag karalienės, o vakaro vinimi taps Rūtos MUR gyvo garso koncertas.
MO muziejus įspėja, kad parodoje yra vaikams jautraus turinio – erotinio pobūdžio kūrinių. Nepilnamečiai asmenys į parodą bus įleidžiami tik su lydinčiu suaugusiuoju.
MOratono renginiai yra nemokami su muziejaus bilietu.