Norėtų, kad atlyginimai keistųsi kūrėjo naudai

Socialinės sąlygos, kuriomis dirba aktoriai, kaip pažymėjo D. Kolomyckis, šiandienos akivaizdoje yra gan juokingos. „Pavyzdžiui, samdomas aktorius už spektaklį gauna 50 eurų, į kurį vienas bilietas gali kainuoti penkiolika eurų... o aktorius turi vaidinti valandomis, repetuoti“, – akivaizdžią disproporciją įžvelgė pašnekovas ir pridūrė, kad šią blogą patirtį norėtųsi keisti, kad atlyginimai keistųsi kūrėjo naudai.

D. Kolomyckis pažymėjo, kad kino industrijoje situacija irgi nėra gera. „Už pamainą kine aktorius standartiškai gauna kelis šimtus eurų, atskaičius mokesčius. Reikia kritiškai suvokti, kad laisvai samdomas aktorius, jei pavyksta, kine gauna vieną ar du vaidmenis per metus, tad bendra suma per mėnesį nesudaro net minimalaus atlyginimo! Jei šias lėšas padalintume per metus... tai ties skurdo riba gyvenantys kūrėjai. Tačiau turime visai kitokį įsivaizdavimą, deja, tai ne visada tiesa. Tad norisi šią informaciją ištransliuoti kuo platesniam laukui“, – apie geresnes socialines garantijas aktoriams kalbėjo pašnekovas.

Finansinė gerovė, žinoma, viena didesnių problemų, tačiau aktoriams karjerą, matyt, apkartina ir kiti dalykai, gan įsišakniję šioje darbo srityje, tokie kaip mobingas ar priekabiavimas. Su šia mintimi D. Kolomyckis sutiko, sakydamas, kad problemų negali generalizuoti, bendruomenėje – skirtingos nuomonės, pageidavimai. Todėl naujasis „Lietuvos aktorių gildijos“ pirmininkas patikino daugiau dėmesio skirsiantys mokymams, kad juos būtų praėję ne tik aktoriai, bet ir prodiuseriai, kino režisieriai, kino aikštelėje dirbantys asmenys, taip pat ir teatrų departamentai, kitos tarpinės organizacijos.

„Tai teorinis pasiūlymas – iniciatyva ir noras, kad vyktų prevencija, suteikti daugiau žinių apie tai, kad būtų galima įsivardinti, kada psichologinis smurtas, o kada – ne. Kol kas tai diskusijų objektas, kokia bus to forma – vienas aspektų, kuriuos nagrinėsime“, – sakė D. Kolomyckis.
Denisas Kolomyckis
„Už pamainą kine aktorius standartiškai gauna kelis šimtus eurų, atskaičius mokesčius. Reikia kritiškai suvokti, kad laisvai samdomas aktorius, jei pavyksta, kine gauna vieną ar du vaidmenis per metus, tad bendra suma per mėnesį nesudaro net minimalaus atlyginimo! Jei šias lėšas padalintume per metus... tai ties skurdo riba gyvenantys kūrėjai“

Realybė kitokia

Praeitą kadenciją, anot pašnekovo, taryba rengė standartinį sutarties šabloną, kuris turėtų padėti aktorių bendruomenei įsivardinti aiškias sąlygas, o įtraukus seksualinio priekabiavimo prevencijos elementus bus siekiama apsaugoti kūrėjus. Praplėstos ir kitos sutarties dalys, tokios kaip darbo valandos, pertraukos, tų pačių autorinių teisių perdavimas.

„Dabartinė praktika, kurioje dabar gyvename (galiu kalbėti ir per savo pavyzdį) nėra gera. Nusifilmuoti „Netflix“ kuriamame seriale „Stranger Things“, atrodytų, neįtikėtinas dalykas, vau, kaip nuostabu, tačiau realybė kitokia – tu gauni kelis šimtus eurų už tą vaidmenį, jokių sąlygų apie tai, kas bus, jeigu filmas rinks milijonus, nenumatyta. Dabar aktorius jokių procentų negauna. Na, nebent didžiuotis gali, kad taip, vaidinau. Jokių perspektyvų nėra sukuriama. Todėl standartinėse sutartyse atsiranda tie nauji punktai. Žinoma, pagrindinis derybų objektas – su darbdaviais, bet tai galbūt šiek tiek pagelbės aktoriui darbo procese, norint užtikrinti finansinį elementą“, – kalbėjo jis.

Svarbus bendradarbiavimas

Kadangi paliečiamos temos, kurios ilgai tūnojo šešėlyje ir aktorių buvo įvardijamos tik iš lūpų į lūpas – laukia dideli pokyčiai? „Norėčiau to tikėtis! Svarbu, kad įsitrauktų kiek įmanoma daugiau kitų žmonių, kitų aktorių – šičia bendradarbiavimas labai svarbus. Kuo daugiau aktorių kalbės apie dalykus, kurie jų darbo procesui aktualūs, tuo greičiau bus galima pasiekti pozityvių pokyčių“, – įsitikinęs D. Kolomyckis.

Nepakalbinti apie svajones žmogaus, pradėjusio eiti naujas pareigas – būtų tiesiog neatleistina. Koks pasiekimas, žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, atrodo kaip svajonė?

„Aktoriaus profesija gana prestižinė, tačiau natūraliai ji tokia nėra – labiau ties skurdo riba... Viešumo aplinkybės, o ne realios socialinės garantijos. Norėtųsi, kad ji tikrai būtų prestižinė, kad lietuvių aktoriai profesionalai, dirbantys tiek kine, tiek teatre, tiek kitose platformose – turėtų galimybę išeiti į platesnius vandenis. Ne tik tada, kai užsienio kūrėjai atvažiuoja į Vilnių ar kitus miestus filmuoti filmų, bet kad lietuvių aktoriai turėtų dar ir kitas platformas, kur pristatytų savo talentą, – kalbėjo D. Kolomyckis. – Dar viena svajonė – kalbėjome apie laisvai samdomus menininkus, kuriems sudėtingiausia, bet taip pat atlyginimai turėtų augti visai kultūros bendruomenei, ir tiems, kurie dirba valstybiniuose teatruose. Tokie socialiniai elementai, kaip pensijos turėtų būti sutvarkytos, mokamos, net jeigu aktorius ir nedarbingas. Tai sunkūs ir sisteminiai dalykai, tačiau jeigu kalbame apie svajones... svajoju kartu su jumis.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją