Neigia gandus apie ketinimus griauti Sporto rūmus Vilniuje, tačiau jų ateitis lieka neaiški

Viešojoje erdvėje pasirodė nuogąstavimų, esą ketinama griauti Vilniaus sporto rūmus. Tačiau tokius gandus Turto bankas, perėmęs valdyti pastatą dar 2015-aisiais, neigia – šis pastatas yra įtrauktas į saugomų Kultūros vertybių registrą, tad jo griovimas nėra net svarstomas. Tačiau koks jo tolesnis likimas, vis dar neaišku: Vyriausybė kalba apie galimybes šį objektą paversti senųjų Šnipiškių žydų kapinių ir atminties įamžinimo vieta, naujai išrinktas Vilniaus meras užsimena norintis grąžinti diskusiją apie ankstesnius planus čia įrengti konferencijų centrą.

Frazių žaismas kelia asociacijas

Architektei Onai Marijai Urbšytei užkliuvo iškart po rinkimų spaudoje pasirodžiusios naujai išrinkto mero V. Benkunsko mintys dėl Sporto rūmų. Sostinei, anot jo, esą trūksta konferencijų centro, tad ketinama atnaujinti diskusijas su Vyriausybe ir žydų bendruomene dėl modernaus konferencijų centro Sporto rūmų komplekse.

„Kaip architektei man kyla klausimas. Užkliuvo žodis „kompleksas“. Mano žiniomis, ten yra tik vienas pastatas, ne kompleksas. Kadangi turiu neigiamą patirtį, aktyviai gyniau kino centrą „Garsas“ Panevėžyje, man iškart tas frazių žaismas kelia asociacijas. Kyla klausimas, kurioje vietoje žadama statyti tą konferencijų salę ar rūmus. Tai man tapo įtartina, supratau, kad šiuos rūmus ketinama nuversti. Tuo labiau, [žinant] tokią patirtį su nugriautu „Lietuvos“ kino teatru, Profsąjungų rūmais, kurie pradžioje netgi padegti, o prieš kelerius metus ir nugriauti... Lietuvos kino centras buvo pasmerktas susinaikinimui. Visiškai nebeprižiūrimi objektai tampa miesto furunkulu, visi nori atsikratyti. O šitas statinys yra unikalus, būtų labai skaudu, jeigu jo neliktų“, – sakė O. M. Urbšytė.

Anot architektės, būtų puiku, jei iš tikrųjų būtų padaryta rekonstrukcija ir šis statinys būtų pritaikytas konferencijų centrui ar atsirastų kokia nauja paskirtis.

„Tai būtų nuostabu, bet bijau, kad nebūtų toks atvejis kaip su jau minėtu kino centru „Garsas“. Irgi buvo motyvas, neva rekonstrukcija. Iš Europos Sąjungos ateina pinigai, kurie skirti buvusių kultūros centrų rekonstravimui, prikėlimui, naujai veiklai, bet šitą kino centrą nugriovė iki pamatų, tai yra ne rekonstrukcija, o griovimo darbai. Buvo gautas statybų leidimas būtent rekonstrukcijai. Daug įvairiausių pažeidimų, bet čia jau kitas klausimas“, – pasidalino nuogąstavimais pašnekovė.

Svarbi detalė, anot O. M. Urbšytės, kad sovietiniai architektai visuomeninius pastatus projektavo atsakingai, remdamiesi pasauline praktika, garsiais architektais, ypač Vilniuje. „1964 metais Kagawoje, Japonijoje pastatyti ir tebestovintys sporto rūmai, kurių autorius – pasaulinio garso architektas Kenzo Tange – beveik identiškos architektūros objektas“, – pažymėjo ji.

Griauti neleidžia statusas

„Status quo yra toks – esame juos užkonservavę. Pastatas yra aptvertas, jokių [naujų] sprendimų dėl Sporto rūmų priimta nėra. Keli scenarijai svarstyti viešojoje erdvėje, vienas iš jų – galėtų būti Kongresų centras, bet Vyriausybė kol kas tam nepritaria, o kitas pasiūlymas, [atėjęs] iš premjerės Ingridos Šimonytės – Žydų muziejus. Kažkokių sprendimų dėl to – nėra“, – patikino Turto banko Komunikacijos skyriaus vadovas Karolis Vaitkevičius.

Griauti, anot K. Vaitkevičiaus, šio pastato, pasižyminčio unikaliomis architektūrinėmis, inžinerinėmis, ir reikšmingomis istorinėmis vertingųjų savybių pobūdžio savybėmis, iš principo negalima, nes jis yra saugoma Kultūros vertybė.

Paklaustas, kokie artimiausiu metu nusimato darbai, K. Vaitkevičius pažymėjo, kad jų kaip turto valdytojo atsakomybė – užtikrinti status quo: „Kad pastato toliau neardytų erozija, kad būtų išsaugotos kultūros vertybės. Esame sutvarkę stogą, užsandarinę kitas ertmes, kad niekas negalėtų patekti. Kad vanduo nesiskverbtų į vidų, jis yra aptvertas ir toks liks.“

Nėra planų ir šio pastato parduoti. „Neturime tokių planų, bet kuriuo atveju, tai būtų Vyriausybės sprendimas“, – sakė jis.

Vyriausybė naujų planų laukia iki metų pabaigos

Vyriausybės atstovai pažymėjo, kad atsižvelgiant į šios teritorijos ypatingumą Lietuvos ir pasaulio žydų bendruomenėms, mūsų tautos istorijai, bei plačią takoskyrą tarp skirtingų nuomonių ir atitinkamą galimų sprendimų jautrumą, pastaraisiais metais vyko intensyvios konsultacijos tiek su įvairiomis Lietuvos ir pasaulio žydų organizacijomis, tiek su Lietuvos intelektualais ir istorikais, architektūros ir viešųjų pirkimų ekspertais.

„2023 m. balandžio 5 d. Lietuvos Ministrės Pirmininkės potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė iš Lietuvos ir pasaulio mokslininkų, rabinų, istorikų, visuomenininkų, kuriai pavesta parengti ir pateikti Vyriausybei senųjų Šnipiškių žydų kapinių ir atminties vietos dabartiniuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose įamžinimo pasiūlymus ir koncepciją, apimančią Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastato funkcinę paskirtį, senųjų Šnipiškių žydų kapinių teritorijos įamžinimą, tinkamą apsaugą, išorės ir vidaus sinergiją“, – su vykstančiais darbais pažindino Vyriausybės atstovai. Viliamasi, kad Komisija pateiks savo pasiūlymus iki šių metų pabaigos.

Vyriausybės atstovai atkreipė dėmesį, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, siekdamas išsaugoti unikalios architektūros Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, dar 2006 m. liepos 4 d. įrašė juos į Kultūros vertybių registrą, tad pastato griovimas nėra svarstomas.

Sporto rūmų kompleksu šiuo metu rūpinasi Turto bankas. „Nuolat atliekama statinio apžiūra ir techninis auditas, kurio metu vertinama statinio konstrukcijų ir inžinerinių sistemų esama būklė. Esant poreikiui, atliekami būtiniausi darbai atsižvelgiant į esminius reikalavimus statinio konstrukcijoms, priešgaisrinės saugos ir kultūros paveldo reikalavimus“, – aiškino jie.

Nori grąžinti diskusiją dėl konferencijų centro

Vilniaus miesto savivaldybės atstovai taip pat paantrino, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmai yra regioninės reikšmės nekilnojamas kultūros paveldo objektas, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, tad, anot jų, šiam objektui yra taikoma teisinė apsauga nuo sunaikinimo ar vertingųjų savybių sužalojimo.

Naujai išrinktas Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas portalui MadeinVilnius.lt sakė, kad diskusijos atnaujinimas dėl Sporto rūmų perorganizavimo į Konferencijų centrą, būtų prasmingas.

„Kiek žinau, Vyriausybė yra šnekėjusi su žydų bendruomene dėl galimybės įrengti muziejų. Mano manymu, reikėtų pabandyti papildomai padiskutuoti dėl konferencijų centro atsiradimo šitoje vietoje, išsaugant visą jautrumą ir įprasminimą dėl vietovės subtilumo. Dabar Turto bankas tiesiog investuoja pinigus į konservavimą ir saugojimą, kitaip tariant – į beprasmybę“, – pažymėjo V. Benkunskas.

„Delfi“ primena, kad Turto bankas atnaujinti Sporto rūmus siekė jau 2016-aisiais, bet konkursas buvo nutrauktas.

Vėliau, kaip skelbė naujienų agentūra BNS, 2017 metų pradžioje įmonė nutraukė ir pradėtas derybas su statybų bendrovių „Active construction management“ (buvusi „Irdaiva“), „LitCon“ ir „Pamario restauratorius“ konsorciumu.

Nuo to laiko rekonstrukcijos pradžia buvo vis atidedama, klausimų kilo dėl planuojamo Kongresų centro operatoriaus konkurso sąlygų – potencialūs dalyviai svarstė, jog jos gali būti pritaikytos valstybės valdomam parodų ir kongresų centrui „Litexpo“.

Sporto rūmų rekonstrukcijos projektui pasipriešino kai kurios žydų bendruomenės, nes kompleksas yra senųjų žydų kapinių teritorijoje, kurios čia veikė nuo XVI amžiaus. 2018 metais skelbta, jog projektas kainuos iki 29 mln. eurų.