Buvo ir siūlymų „duoti į galvą“, ir sukarpytų suknelių
Prieš vaidybos studijas R. Linkutė-Blaževičienė studijavo režisūrą, pabaigusi vaidybą – raidos ir asmenybės psichologiją, tapo masažo specialiste.
„Viskas apie žmogų ir žmogui, – tiesiog neatradau to, ko tikėjausi teatre. Galvojau, kad teatre – aukštos vertybės, visi bus pagarbūs, supratingi vienas kitam, bet nebuvo nieko panašaus! Mano istorijoje – buvo ir siūlymų „duoti į galvą“, ir suknelių karpymų... Tiesą pasakius, šitie dalykai mane paskatino domėtis, kodėl iššaukiu tokius dalykus, ką turėčiau keisti, kad to daugiau neišgyvenčiau, kaip man save apsaugoti“, – sakė ji.
Aktorystė – sudėtinga profesija, nemažai buvo kalbama apie aktorystę studijuojančių pečius nuolatos slegiančią psichologinę įtampą, moralinį išsekimą. Ar iš jaunų aktorių nereikalaujama per daug, – antžmogiškų savybių?
„Vyresnieji dėstytojai Lietuvoje remiasi senąja Konstantino Stanislavskio mokykla, esą teatras yra aukščiau už viską, viską galima dėl to paaukoti... Bet kiekvienam žmogui reikia ir valgyti, ir savimi pasirūpinti, ir t.t. Manau, kad kalbant apie vaidybos studijas Lietuvoje – čia trūksta psichologų. Užtat užsienyje studijavę kolegos visą laiką dirbo su psichologais. Ne tik studijavo šį mokslą, bet ir labai glaudžiai dirbo su savo emocijomis psichologo kabinete. Tai jiems buvo privaloma, manyčiau, tai iš tikrųjų labai svarbu jaunam žmogui. Juk dėstytojai nežino, ką studentas yra patyręs, ką išgyvenęs, koks jo supratimas? Gaila, kad yra gan mažai dėmesio skiriama aktorių psichologinei būsenai, jausenai. Taip, teatras traukia, veikia magija, bet mano kelionėje būtent tai pasijuto, tai mane paskatino mokytis šios psichoterapijos formos – dramos terapijos“, – savo pasirinkimą aiškino R. Linkutė-Blaževičienė.