2021-ųjų Lietuvos kultūros sostinė Neringa, visų metų programą žyminti šūkiu „Neringa – kultūros sala“, skaičiuoja paskutines savaites iki atidarymo ceremonijos.
Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis pasidžiaugė, kad kūrėjai atsišaukė į prašymą „būti patiems pačiausiems“.
„Stipriai palengvėjo, Neringoje norisi kurti, ši vieta skirta kūrybai. Jaudulio neišvengsime, mano pareiga pakviesti visus neabejingus. Tokie renginiai papuoštų bet kurią Europos sostinę, turime galimybę prisiliesti prie Lietuvos ir pasaulio kūrėjų. Galbūt renginius galima bus išvysti ir vėliau, bet kviečiu būti pirmiems ir savo akimis išvysti“, – ragino meras.
Projekto „Neringa – Lietuvos kultūros sostinė 2021“ vadovas Narūnas Lendraitis pažymėjo, kad Neringa ypatinga erdvė – vieta, kur idėjų kūrėjai sėmėsi ne vieną šimtmetį. „Neabejojame, kad šie renginiai atlieps Neringos gyventojų ir lankytojų lūkesčius. Programų įgyvendinimo metai, daug pokyčių, naujų kūrybinių idėjų. Projektas nėra šventė, festivalis – neturi būti fejerverkų, grandiozinių scenų, turime pritraukti naujus kūrėjus“, – aiškino idėją N. Lendraitis.
Programą sudaro keturios dalys: Bendruomenė ir kraštovaizdis; Paveldas ir istorija; UNESCO ir pasaulis; Kūrybinės rezidencijos.
„Programa kuriama ne tik profesionalių menininkų, bet pasitelkiant ir vietos bendruomenę, vietos savanorius. Svarbiausias programos rezultatas – jei įvyks didysis pokytis, teritorijoje, kurioje gyvena svetingi ir atviri žmonės. Kultūros sostinė atvira visoms meno raiškos formoms – tikras Lietuvos perlas“, – pasakojo N. Lendraitis ir pridūrė, kad rytoj, 9. 30 val., prie Baltojo tilto bus išlydėti baidarininkai, jie neš žinutę iš Vilniaus, į kultūros sostinę. 400 km kelionė baidarėmis – kelias ilgas. Ties Baltuoju tiltu Vilniuje į ekstremalią kelionę leisis dvylika savanorių, sumaniusių baidarėmis per 8 dienas įveikti 400 km vandens keliais, plaukiant nuo Vilniaus iki Nidos.
Kiekvienas projekto organizatorius, pasak N. Lendraičio, turėjo suorganizuoti planą A ir B, prisitaikant prie karantino sąlygų. „Ačiū Dievui, visuomenė skiepijasi, žalias galimybių pasas – tikiu, su kūrybiniais sumanymais bus viskas tvarkoje“, – vylėsi jis.
R. Prusevičienė sakė, kad Neringoje pažįstamos visos erdvės, apgyvendintos muzika. „Džiugu, kad Neringoje įsišaknijo jaunoji muzikos karta, „Musica humana“, rytoj – „Muzikiniai šachmatai“. „Neringa“ – ketvirtoji dimensija, tai fizinė ir dvasinė transformacija“, – sakė ji.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinio ansamblio „Musica humana“ organizuojamas šiemet jau XXIII Tarptautinis kamerinės muzikos festivalis „Kuršių nerija“ pradedamas netradiciškai – transliacija internetu. Gegužės 8 d. tiesiogiai iš Filharmonijos Didžiosios salės skambės programa „Muzikiniai šachmatai“. O šį gražų festivalio preliudą gegužės 9 d. simboliškai pratęs jau gyvai su publika vyksiantis koncertas visai šeimai „Legenda apie Neringą“. Tad savaitgalį Filharmonijoje pakvips vasara, jūra ir Neringos kopomis.
„Jei neturėtume tokių atlikėjų, sėdėtume branduolinėje žiemoje. Tvari investicija į turinio kūrimą, leido pateikti turinį virtualia forma. Filharmonijoje iki šiol testuojamės kiekvieną savaitgalį, iššūkiai suvaldyti. Visi partneriai neprarado įgūdžių, kuriuos vėl atrandame ir sustipriname savo patirtimis, gebėjimais“, – patikino R. Prusevičienė.
Atlikėjas, kompozitorius Andrius Mamontovas, simboliškai iškėlęs žodį „grynumas“, aiškino, kad prie jo prieita galvojant, kuo visus taip traukia Kuršių Nerija.
„Ideali gamta, sukurta ir puoselėjama žmogaus rankomis, grynumo jausmas aplanko, patys apsilankę išsigryniname. Kartu su Jolita Vaitkute pristatysime projektą „Grynumas“, tai instaliacija apie gamtos trapumą: ką reiškia žmogaus prisilietimas prie gamtos?Tai ir vizualinė, ir garsinė dalis. Laukiu to momento, kai vasaros pabaigoje surengsiu savo koncertą slėnyje, naujas albumas stipriai įkvėptas mano apsilankymų Nidoje. Įrašinėjome garsus, juos naudoju kaip instrumentą, perkusinį garsą, juos galima bus išgirsti ir koncerte. Nida, Kuršių Nerija yra ne kartą mane įkvėpusi kūrybai – „Nidos daina“ skambės ir vėl. Tai ypatinga vieta, unikali“, – kalbėjo A. Mamontovas.
Šeiko šokio teatras pristatys šokio spektaklio „Laikas nė(e)rimui“ ištrauką. Būtent šis kūrinys birželio 12 d. taps Neringos – Lietuvos kultūros sostinės 2021 atidarymo renginio ašimi.
Choreografė Agnija Šeiko pasakodama apie atidarymo renginį sakė, kad mes visi tarsi prisijungiame prie pasąmoninio nerimo – nėrimo gilyn į kultūrą.
„Pasirinkome žodžių žaismą apie nėrimą ir įkvėpimą. <...> Norime pakviesti pasižiūrėti į šią vietą ne į kaip banalią atostogų vietą. Norime, kad ta vieta taptų nėrimu į kultūrą, ir nerimu, kaip žiūrime į šią vietą. Parnidžio kopos papėdėje kviečiame į spektaklį-kelionę, kuriame smėlį pernešame savo batuose. Tai laikinumo, išnykimo, užpustymo simbolis. Žiūrovai bus pakviesti užsidėti ausines, jautriai pasižiūrėti, keliauti su atlikėjais – istorinių faktų supintų į specialiai atidarymui sukurtą libretą. Ši vieta unikali, todėl pats atidarymas – be patosinių renginių“, – kalbėjo A. Šeiko.
Operos solistė Lauryna Bendžiūnaitė tikino atiduodanti grąžą savo gimtajam kraštui. „Pirmą kartą atliekama barokinė opera – „Jauna muzika“ solistams tai neįkainojama patirtis. Galimybė sukurti kažką be galo unikalaus. Opera kaip bendruomenės ritualistinis susitikimas. Tai mano muzikinis kraitis, per daugelį metų įkūnyta idėja“ – pažymėjo ji.