Iljos Leonardo Pfeijfferio romanas „Grand Hotel Europa“ tikrai patiks literatūros gurmanams. Kaip pasakojo V. Maksvytė, jo autorius, iš Nyderlandų kilęs rašytojas I. L. Pfeijfferis yra tituluojamas šiuolaikinės literatūros didmeistriu, net ne meistru, o meistru tarp meistrų.
„Romanas įspūdingos apimties, ne mažiau įspūdingas ir sumanymas. Autorius yra sau išsikėlęs tikslą apmąstyti, kas yra šiuolaikinė Europa, kas yra Europa iš principo, senoji jos tapatybė, jos ateitis, ir visą tokią gana sunkią užduotį įvilkęs į tikrai lengvai skaitomo romano rūbą“, – pasakojo ji.
„Beje, šio autoriaus romanai labai autobiografiški – iš tikrųjų, tuo jis irgi garsėja, ir šį kartą taip yra. Pagrindinis romano veikėjas, vidutinio amžiaus rašytojas vardu Ilja, kaip ir autorius, pasibaigus jo tokiems aistringiems, labai subtiliems santykiams su mylimąja itale menotyrininke Klėja, nutaria pasitraukti į viešbutį „Grand Hotel Europa“, ir ten apmąstyti savo mirštančią meilę. Visoje toje siužetinėje linijoje, kur yra ir meilės, ir jo susipažinimo istorija, jo gyvenimo su Klėja, dar yra tam tikra detektyvo linija – šiek tiek primena gal „Da Vinčio kodą“. Apie dingusį Caravaggio paveikslą, yra labai daug apmąstymų, kas mes esame, kur mes esame, ar Europa netapo tokiu dideliu muziejumi po atviru dangumi kinų turistams. Ir jeigu taip yra, gal tai ir yra mūsų ateitis, gal nereikia to vengti, o tiesiog atsimerkti ir pripažinti, kad nieko naujo gal jau ir nebesukuriame, gal ir mūsų universitetų pasiekimai nėra tokie geri, kaip, pavyzdžiui, Amerikos ar kai kurių Azijos šalių, o tada didžiuokimės, kas esame“, – pasakojo literatūros ekspertė.
„Galima ginčytis, galima sutikti ar nesutikti su šiuo autoriumi. Tai yra autorius, kuris nevengia į visus tuos pasvarstymus įpinti ir gana iššaukiančios erotikos, ir detektyvo, intrigos, ten yra įspūdingi veikėjai, tai yra lengvai skaitoma, nors didelės apimties knyga visiems literatūros gurmanams“, – apibendrino ji.
Jolita Herlyn – Vokietijoje gyvenanti lietuvių rašytoja. Baigusi filosofijos studijas Maskvoje, dėstė Klaipėdos universitete, dirbo vietos spaudoje ir televizijoje. Vėliau persikėlė į Kopenhagą, dirbo banke. Iš čia su šeima persikraustė į gimtąjį vyro miestą – Hamburgą, ten gyvena jau dešimt metų.
Kartą autorė savęs paklausė: kaip galėčiau pamilti šį miestą? Ieškodama atsakymo, atrado įspūdingą Hamburgo istoriją, jo žmones, parkus ir muziejus. Ir Salmę, Afrikos saulę dėl mylimo vyro iškeitusią į šiaurietiškus pavėsius ir tapusią pirmąja arabe, parašiusia savo biografiją. Visa tai įkvėpė autorę sukurti šį, jau dešimtąjį, romaną „Moterų sodas“.
„Jolita Herlyn yra autorė, kurios lietuvių literatūrą mėgstantiems skaitytojams pristatyti labai nereikia: jau kelerius metus jos knygos puikuojasi skaitomiausių Lietuvos bibliotekose sąrašuose, ji yra mėgstama ir mylima autorė“, – pasakojo V. Maksvytė.
„J. Herlyn man patinka tuo, kad ji drąsiai imasi netradicinių temų, tokių kartais net tabu temų, ir nors jos romanai labai lengvi, labai lengvai skaitomi, ir tikrai puikiai tiks tiems, kas ieško dovanos mamai, močiutei, kaip tokia laisvalaikio, pramoginė literatūra, bet juose visada yra kas nors, kas suvirpina širdį. Ir šį kartą J. Herlyn keliauja į tikras istorijas, ji remiasi XIX amžiuje į Vokietiją iš meilės atvykusiai Zanzibaro princesės istorija, jos biografija – iš tikrųjų tai yra pirmoji arabė moteris, parašiusi savo biografiją. Daug pasakojama apie ją, ir kita tokia labai svarbi linija yra eutanazijos, kada žmogus pasirenka mirti laisva valia tema. Tai iš tikrųjų tokios gana sudėtingos temos, bet labai lengvai parašytas, toks mielas skaitinys apie tris moteris. Visus tuos, kas mėgsta lengvąją literatūrą, „Moterų sodas: tikrai turėtų pradžiuginti“, – sakė V. Maksvytė.
Pasauliniu bestseleriu tapęs Gabrielle Zevin „Nepakartojamas A. J. Fikrio gyvenimas“ – tai nepamirštamas pasakojimas apie asmenybės pokyčius ir antras galimybes, neginčytinas patvirtinimas, kodėl skaitome ir mylime.
Ant išblukusios Salos knygyno iškabos virš Viktorijos laikų namelio verandos vos įžiūrimas šūkis: „Žmogus nėra sala, kiekviena knyga – atskiras pasaulis". Aliso saloje gyvenantis paniurėlis knygyno savininkas A. J. Fikris netrukus sužinos, ką iš tikrųjų reiškia šie žodžiai.
A. J. Fikriui gyvenimas klostosi ne taip, kaip jis tikėjosi. Žmona žuvo autoavarijoje, knygynas išgyvena blogiausius laikus, o dar pavogta brangiausia jo nuosavybė – neįkainojama Edgaro Alano Po eilėraščių rinktinė. Įskaudintas ir ant viso pasaulio supykęs vyras pamažu atsiriboja nuo jam gera linkinčių Aliso salos gyventojų. Jo nebedžiugina net knygos, nedviprasmiškai liudijančios, kaip greitai ir negailestingai keičiasi pasaulis.
Nykus ir tuščias A. J. Fikrio gyvenimas apvirsta aukštyn kojomis, kai savo knygyne jis aptinka itin keistą ryšulį. Šis įvykis suteikia jam progą atsitiesti ir pažvelgti į pasaulį kitomis akimis. Netrukus miestelio gyventojai pastebi A. J. pokyčius, o knygose sukaupta neišsemiama gyvenimo išmintis vėl tampa varomąja jo gyvenimo jėga.
„Knyga labai daugiasluoksnė. Autorė labai apsiskaičiusi ir šioje knygoje knygų mylėtojai ras labai daug nuorodų į geriausią pasaulio literatūrą, tas knygas, kurių Lietuvoje mes gal net ne visas žinome. Tai knyga tai apie knygyną, apie knygas, apie meilę knygoms, apie gyvenimo vidurio amžiaus krizę, apie antrus šansus, apie meilę, viltį, tikėjimą – tikrai puiki Kalėdų dovana visiems knygų mylėtojams“, – sakė literatūros ekspertė.
Yotamo Ottolenghio nauji receptai knygoje „Simple“ užburs skonių intensyvumu.
„Knyga tiems, kurie myli maistą. Pirmą kartą lietuvių kalba, Yotamas Ottolenghi, tikrai visame pasaulyje garsus virtuvės šefas, pristatomas kaip tas žmogus, kuris išmokė britus pamilti daržoves, daro tai ir toliau. Iš tikrųjų įdomios biografijos autorius, virtuvės šefas, kilęs iš Jeruzalės, ten praleidęs daugybę savo gyvenimo metų, vėliau studijavęs humanitarinius mokslus, įgijęs magistro diplomą ir, kaip sako, į maisto gaminimą atėjęs per valgymą. Jis labai mėgo valgyti gerą, skanų maistą, ir taip po truputį iš tokio žurnalisto, literatūros tyrinėtojo tapo vienu geriausių virtuvės šefų pasaulyje. Ir pavadinimas „Simple“, paprasta yra tas raktinis žodis. Knygoje gausu nuostabių receptų, kuriuose atpažįstama Vidurio Rytų virtuvė, tos Jeruzalės šaknys, kuo garsėja Ottolenghi ir visas restoranų tinklas – kvapiais prieskoniais, Vidurio Rytų virtuvei būdingais patiekalais, bet jie visi pritaikyti šiuolaikiniam vakarietiškui skoniui. Na, ir visi pagaminami paprastai, iš paprastų receptų, paprastų sudedamųjų dalių, bet labai skanūs“, – pasakojo V. Maksvytė, sakydama, kad knyga tiks tiem mėgstantiems gaminti patiems, tiek tiems, kurie nori įkvėpti gaminti kitus.
Rūtos Šepetys romaną „Tarp pilkų debesų“ žino visas pasaulis, tačiau šįkart leidykla išleido ypatingą adaptaciją, grafinį romaną, istoriją, papasakotą kaip komiksą.
Turbūt nieko naujo – visame pasaulyje komiksų žanras yra populiarus, į Lietuvą jis taip pat jau yra atėjęs ir įsitvirtinęs, ir vaikai, ir suaugę yra komiksų mylėtojai. Šiuo atveju turime sunkią istoriją, papasakotą lengva, žaisminga forma. Jei nežinote ką padovanoti vaikui, paaugliui, tai yra ir išliekamąją vertę, ir pažinimą, ir skaitymo malonumą dovanojanti knyga“, – sakė V. Maksvytė.
Hario Poterio autorė J. K. Rowling visą gyvenimą norėjo parašyti kalėdinę istoriją vaikams ir dabar jai pavyko tai padaryti.
„Autorė pristato „Kalėdų paršelį“, tikrai labai jautrią, labai šiltą, labai įtraukiančią ir jaudinančią istoriją apie mažą berniuką, kuris eidamas per įvairius gyvenimo iššūkius, tarp kurių ir tėvų skyrybos, ir nauja mokykla, pasikeitęs gyvenimas, visą laiką šalia savęs turi tokį žaislinį paršelį. Nuo pat mažų dienų tas paršelis yra geriausias jo draugas, kuris išklauso visus jo rūpesčius, žino visas jo svajones, slapčiausius norus ir staiga taip nutinka, kad tas paršelis yra išmetamas – ne pats berniukas tai padaro, o kitas žmogus. Ir vaiko širdelėje vyksta tokia didelė drama, kad jis nusprendžia Kalėdų naktį išeiti iš namų ir surasti tą paršelį, kuris yra kažkur pasimetęs, sniegynuose, pusnyse, ir jis patenka į kitokią, sufantazuotą šalį, išmestų daiktų šalį, ir ten patiria daugybę nuotykių. Labai dinamiška, labai įtraukianti knyga“, – pasakojo literatūros ekspertė.
Patiems mažiausiems puikus pasirinkimas bus labai graži knyga „Spragtukas ir pelių karalius“.
„Kuo ji ypatinga, kad šią knygą pagal klasikinę Hofmano pasaką pavertė kūnu, pavertė knyga lietuvių autorių kolektyvas. Pačią Hofmano pasaką adaptavo lietuviškam skoniui Gaja Guna Eklė, iliustravo jauna talentinga iliustruotoja Eidvilė. Labai gražus lietuvių kūrėjų parengtas leidinys patiems mažiausiems. Galima skaityti garsiai, tėvai, seneliai gali skaityti, su išskirtinėmis, dinamiškomis iliustracijomis. Geras pavyzdys, kaip klasikiniai kūriniai atgimsta šiuolaikiniam skaitytojui. Juk klasika nesensta“, – šypsojosi V. Maksvytė.
