Vilniaus miesto savivaldybei priklausiančiose Grigiškėse gyvena apie 11 tūkst. gyventojų. Čia veikia dvi bendruomenės – „Vokės“ ir „Grijos“, dvi gimnazijos – „Šviesos“ ir Grigiškių. Pastarojoje mokosi tautinių mažumų vaikai.
Pasak Grigiškių bibliotekos vyr. bibliotekininkės Rasos Bankauskienės, dėl skirtingų tautų, kalbų bei požiūrių žmonės sunkiai užmezga glaudesnius ryšius, mažai kalbasi tarpusavyje.
„Galvojome, kaip suvienyti miesto bendruomenę, kad kalba nebūtų esminis dalykas. Taigi mes kartu su Grigiškių kultūros centru, „Šviesos“ ir Grigiškių gimnazijomis, „Renginių mozaika“, „Darbščiųjų bitelių“ ratelio narėmis, jaunomis mamomis ir kitais, kurie įsitraukė į kūrybos procesą, tyrinėdami įvairaus amžiaus auditorijas pastebėjome, kad lietuviškai kalbantis jaunimas beveik nebendrauja su kitataučiais bendraamžiais. Panaši situacija pastebima ir tarp suaugusiųjų, tad išsikėlėme tikslą – suorganizuoti tokią šventę, kurioje neprivalėtume bendrauti žodžiais“, – pasakoja R. Bankauskienė.
Renginys, kur kalba nebuvo svarbi
Grigiškių bibliotekos suburta projekto komanda tikslo siekė dalyvaudama asociacijos „Kūrybinės jungtys“ drauge su Britų taryba įgyvendinamoje programoje „Dialogų bendruomenės“, kuri skirta stiprinti vietos kultūros organizacijų gebėjimus įtraukti ir telkti vietos bendruomenes.
Pusmetį kartu dirbo ir du „Kūrybinių jungčių“ kuriantys praktikai – socialinių inovacijų kūrėja ir web dizainerė Rūta Jakutė bei edukatorė, įvietinto teatro kūrėja Saulė Norkutė. Jos padėjo ir nuolat skatino programos dalyvius tyrinėti miesto bendruomenės poreikius, juos įvertinti, ieškoti naujų, unikalių būdų, kaip su jomis užmegzti dialogą.
Bibliotekos komandos tyrinėtų auditorijų atstovai buvo pakviesti sugalvoti ir renginio koncepciją bei pagrindinę idėją. „Jau buvome bendrai nutarę, kad žmones jungia maistas, žaidimai ir šokiai, tad geriausia būtų pakviesti visus grigiškiečius į renginį. Tik neturėjome jam idėjos. Neplanuotai prie mūsų susitikimo prisijungė ir šeštokė, kuri tuo metu atėjo į biblioteką pasiimti knygų. Mergaitė sako: „O nenorėtumėte Zefyrų festivalio?“ Visi susižvalgėme ir pajautėme, kad tai puiki idėja“, – prisimena R. Bankauskienė.
Tuomet buvo išklausyti kiekvienos grupės poreikiai – vyresnio amžiaus žmonės pageidavo linijinių šokių ir stalo žaidimų, pastarųjų norėjo ir jaunimas, mamos prašė daugiau užsiėmimų su pačiais mažiausiais. Festivalio grojaraštį kūrė kiekvienos auditorijos atstovai. Vaikai, moksleiviai bei senjorai patys atsirinko mėgstamas dainas, kurios festivalio metu keitėsi pagal kiekvienos auditorijos pageidavimus. Taip gegužės pabaigoje įvyko Zefyrų festivalis, kuriame dalyvavo apie 500 žmonių.
„Renginio metu buvo pinamos mandalos, kepami zefyrai, o pagalvių mūšyje dalyvavo nuo jauniausio iki vyriausio. Smėlio dėžėje žaidė ir lietuvis, ir lenkas, ir rusas ir niekam nebuvo svarbi kalba. Kiekvienas šventės dalyvis natūraliai įsitraukė ir surado sau mėgstamą veiklą“, – šypsosi R. Bankauskienė. Grigiškių biblioteka kartu su jau suburta kūrybine komanda žada tęsti tradiciją ir Zefyrų festivalį organizuoti ir kitąmet.
Pasak Aurelijos Plūkės, asociacijos „Kūrybinės jungtys“ programų kuratorės, viena iš Zefyrų festivalio sėkmės priežasčių – net 9 įsitraukusios skirtingos organizacijos, kurios drauge ruošė šventės turinį ir veiklas.
„Festivalis tapo bendrų visų auditorijų rezultatu, buvo įtraukti skirtingi žmonės tiek pagal amžių, tiek pagal pomėgius. Galima pasidžiaugti ir bibliotekos darbuotojų noru bei drąsa eiti kalbėtis, megzti santykį su įvairiais miesto gyventojais, mokytis juos išgirsti ir veikti kartu. Išties prasminga stiprinti kultūros organizacijas bei padėti joms pasiekti kuo įvairesnes auditorijas, suteikti kuo daugiau kūrybiškų metodų ir būdų, kaip su jomis užmegzti ryšį. Tik savo bendruomenės poreikius atliepiančios ir į esamus iššūkius reaguojančios kultūros organizacijos kuria pridėtinę vertę visai bendruomenei ir išlieka aktualios“, – sako A. Plūkė.
Kaip šventės supažindina su kitomis kultūromis
Savo patirtimi, kaip kitų kultūrų tradicinės šventės prisideda prie tarpusavio ryšio kūrimo, pasidalino ir baigiamajame programos „Dialogų bendruomenės“ renginyje dalyvavusi azerbaidžanietė Narmin Aliyeva, jau 10 m. Kaune gyvenanti „SPEAK Lithuania“ įkūrėja.
Prieš trejus metus ji atrado unikalią erdvę „Parakas“, kur suorganizavo „Nowruz“ – tradicinę šventę, kuri per lygiadienį, kovo pabaigoje, švenčiama Azerbaidžane, Turkmėnistane, Uzbekistane, Irane, dalyje Turkijos. Vienas iš papročių – šokti per laužo ugnį, tarsi taip vienoje pusėje paliekant praėjusių metų blogus dalykus ir įšokant į naują pradžią.
„Į šios šventės organizavimą įsitraukė skirtingos kultūros. Azerbaidžano organizavo patį renginį, Kazachstano – skirtingas renginio veiklas, Irano bendruomenės nariai paruošė tradicinio maisto. Buvo svarbu ne tik suburti skirtingas tautas, bet ir surasti ryšį su vietiniais gyventojais. Viena yra papasakoti tradicijas, o kita – sudaryti sąlygas patirti patiems. Čia buvo ir maistas, ir muzika, ir laužai – visapusiška patirtis. „Nowruz“ – netgi tapo „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalimi“, – pasakoja N. Aliyeva.
Azerbaidžanietės teigimu, kai persikeli į naują vietą, net ir maži dalykai, kuriuos turi išspręsti, gali kelti daug iššūkių ir nerimo. „Priklausymą bendruomenei ar konkrečiai vietai kuria kasdieniai dalykai – žinai, kur gali susitaisyti automobilį, nusipirkti prieskonių, kaip nusipirkti viešojo transporto bilietą. Taip pat svarbu turėti žmones, kuriems gali pasiskambinti, pasikalbėti, kurie gali padėti, burti savo socialinį ratą“, – teigia N. Aliyeva.
Klaipėdoje – dėmesys rusakalbėms auditorijoms
Be Grigiškių bibliotekos, programoje „Dialogų bendruomenės“ šiemet dalyvavo Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, Ignalinos rajono savivaldybės viešoji biblioteka, VšĮ Trakų kultūros ir meno centras kartu su VšĮ „Monoklis“, Klaipėdos kultūros centras „Žvejų rūmai“ ir Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (KKKC). Su visomis organizacijomis beveik pusmetį dirbo „Kūrybinių jungčių“ kuriantys praktikai.
A.Plūkės teigimu, įdomus projektas gimė Klaipėdoje, kur kartu dirbo tradicinių kultūrinių renginių organizatoriai „Žvejų rūmai“ ir šiuolaikiniam menui pirmenybę teikiantis KKKC. „Atsižvelgiant į gana plačią rusakalbę auditoriją Klaipėdoje ir menką kultūrinių veiklų pasirinkimą, organizacijos nusprendė ieškoti ryšių su organizacijomis, bendruomenėmis ir parodyti, kiek skirtingų veiklų galima surasti kitakalbėms auditorijoms“, – sako A. Plūkė.
Kartu su Klaipėdos organizacijomis dirbo aktorius bei režisierius Tadas Montrimas bei meno edukatorė, fasilitatorė Inga Norkūnienė. „Kadangi tiek „Žvejų rūmai“, tiek KKKC dirba su menu, išsigryninome, kad galėtume dirbti su Klaipėdoje dirbančiomis meno organizacijomis, kurios vienija rusakalbius ir kurie neretai būna užsidarę savo socialiniuose burbuluose. Rusakalbė auditorija įvairi, joje ir nemažai atvykusių ukrainiečių, seniau gyvenančių rusų, kitų tautybių. Yra daug dalykų, kurie juos vienija su šalia gyvenančiais žmonėmis“, – sako T. Montrimas.
Tyrinėdami auditorijas, kuriantys praktikai kartu su kultūros organizacijų atstovais atrado žydų teatrą „Šatil“, kuris kuria spektaklius rusų kalba. Pasak T. Montrimo, žydų teatras dirbo savotiškame burbule, į jų spektaklius ateidavo apie 200 žmonių, kurie mažai keisdavosi – jiems norėjosi praplėsti auditoriją. Vėliau buvo surasta dailės studija „Guboja“, kurią lanko daug rusakalbių. Organizacijų daugėjo, todėl buvo sugalvota pakviesti visus į specialų susipažinimo bei prisistatymo renginį prie Žvejų rūmų.
„Žvejų rūmai“ ir KKKC tapo jungiamąja grandimi rusakalbėms kultūrinėms organizacijoms papasakoti apie save. Renginio metu buvo rodomos spektaklių ištraukos, siūloma piešti, lipdyti, užsiimti kitomis meno rūšimis – taip buvo atveriamos galimybės lengviau įsilieti į rusakalbių auditoriją. Be to, taip pat siekėme, kad tame Klaipėdos rajone, prie Žvejų namų, gyvenantys susitiktų, pasikalbėtų nepriklausomai nuo tautybės“, – pasakoja „Kūrybinių jungčių“ kuriantis praktikas.
Režisieriaus teigimu, įvairūs renginiai yra būdas integruotis, susipažinti su kitais žmonėmis, kurie irgi atvykę, kurie taip pat susiduria su panašiais kasdieniais iššūkiais.