Gintaro Česonio kuruojamoje jaunųjų Lietuvos fotografų Visvaldo Morkevičiaus, Geistės Kinčinaitytės, Indrės Urbonaitės, Pauliaus Petraičio ir Imanto Selenio parodoje „Homo absentia“ nagrinėjama visą pasaulį apėmusi pandemija, vienaip ar kitaip paveikusi ar dar paveiksianti žmonių tarpusavio ryšius. „Homo absentia“ klausiama, ko vertos uždarytų ar nelankomų muziejų kolekcijos, pasisavintos Marso teritorijos, nejaukiai ištuštėję šalti pasaulio miestai? Ar gatvėje sutikti žmonės, prisidengę kaukėmis, neprimena prieš apklausą sulaikytų ir tardymo izoliatoriuje tapatybę slepiančių piliečių? Ar galime skenuoti savo atmintį, suskaitmeninti gyvenimo kelionės patirtis, virtualizuoti santykius? Į šiuos klausimus atsakymų ieškoti galima, bet nebūtina juos rasti.
Parodos kuratoriaus G. Česonio teigimu, „Homo absentia“ inspiravo „Lewben Art Foundation“ kolekcijoje sukaupti fotografijos kūriniai: „Dalis jų eksponuojama ir šioje parodoje, bet pristatome ne tik fondo kolekciją – pamatysite ir pačių menininkų paskolintus darbus.“
Vilniuje išskirtinio dėmesio sulaukusi paroda viešojo meno galimybes toliau tyrinėja Nidoje
„Paroda Vilniuje sulaukė didelio miestiečių susidomėjimo. Tikriausiai ji tapo viena instagramiškiausių „Lewben Art Foundation“ rengtų parodų – sulaukėme ypač daug pasidalijimų socialiniuose tinkluose. Visų pirma tam įtakos turėjo jaunų, bet jau žymių Lietuvos fotografų kūriniai, papildę per karantiną ištuštėjusio miesto urbanistinį peizažą, taip pat į Vilniaus gyventojų puikiai žinomus maršrutus įsiliejusios naujos architektūrinės formos ir, žinoma, besikeičiantys orai, vis kitaip įrėmindavę eksponuojamas fotografijas. Vis dėlto, dėl pandemijos uždarius savivaldybes, parodą Vilniuje pamatė nedaugelis, taigi dabar nepaprastai džiaugiamės galėdami ją parodyti išskirtinio lankytojų skaičiaus sulaukiančioje Lietuvos kultūros sostinėje Nidoje“, – pasakoja Ugnė Bužinskaitė, „Lewben Art Foundation“ direktorė.
„Tiek Nidai, tiek visai Neringai 2021-ieji ypatingi. Šiais metais esame paskelbti Lietuvos kultūros sostine. Šia proga ir patys organizuojame, ir kviečiame svečius rengti išskirtinius kultūros renginius. Vienas jų – „Lewben Art Foundation“ organizuojama jaunųjų Lietuvos fotografų paroda po atviru dangumi – įsikūrė pačiame Nidos centre, skvere šalia Pamario g. 1. Nepaprastai džiaugiamės šia iniciatyva ir kokybišku turiniu“, – parodą Nidoje pristato Neringos savivaldybės mero pavaduotojas Narūnas Lendraitis.
„2021-ųjų Lietuvos kultūros sostinė Neringa, visų metų programą apibūdinanti šūkiu „Neringa – kultūros sala“, skatina per įvairias kūrybines iniciatyvas pažvelgti į šią vietą naujai: ne tik kaip į atostogų kurortą, bet ir kaip į unikalia istorija ir kultūra pasižymintį regioną. Partnerystė su „Lewben Art Foundation“ rengiant jaunųjų Lietuvos fotografų parodą puikiai papildo Neringos kultūros programą“, – teigia Neringos meras Darius Jasaitis.
Į „Kultūros salos“ programą taip pat įtrauktas 44-asis tarptautinis fotografų simpoziumas, vyksiantis rugsėjo mėnesį Nidoje. Jo programos dalis yra ir „Lewben Art Foundation“ paroda po atviru dangumi. Simpoziumas – vienas ilgiausią tradiciją turinčių profesionalios fotografijos renginių Lietuvoje. Pirmasis Nidos simpoziumas įvyko 1973 m. ir su viena kita pertrauka gyvuoja iki šiol.
„Malonu, kad keliaujanti paroda susisinchronizavo su Lietuvos fotomenininkų sąjungos simpoziumu „Nida. Meeting Photography“. Indrė Urbonaitė šiais metais pristato savo kūrybą pagrindinėje programoje, o Visvaldas Morkevičius veda kūrybines dirbtuves. Paroda, kaip paralelinis simpoziumo renginys, savo forma bus naujiena mūsų žiūrovui. Taip pat gal bus galimybė tęsti lauko parodų tradiciją Nidoje ir kitais metais, nes specialių erdvių vargu ar atsiras, o šią veiklą norisi plėsti renginio programoje“, – sako Vilma Samulionytė, Lietuvos fotomenininkų sąjungos kuratorė ir tarptautinio fotografų simpoziumo meno vadovė.
Tvaraus meno link
Pasak studijos „IMPLMNT architects“ ir šios parodos architekto Aurimo Syruso, urbanistinis sprendimas atliepia parodos kuratorinę mintį, kalbančią apie ryšius, santykius, kurie taip pat konceptualiai atsispindi ir Nidos skvere įkomponuotoje parodos architektūroje: „Kaip šiuo metu nutrūksta mūsų fizinis ryšys, taip ir paroda skaidoma į atskirus segmentus. Tačiau visus segmentus jungia menama gija – struktūros kryptys reaguoja į kito parodos segmento išdėstymą, taip kuriami sąlyginiai dialogai, nuorodos“, – teigia A. Syrusas.
Paroda reflektuoja ir kitas šiandien itin aktualias ir daug diskusijų išprovokuojančias tvarumo ir tęstinumo idėjas. Ypatingo dėmesio dėl savo išskirtinio formato Vilniuje ir Šiauliuose sulaukusi paroda iš naujo pristatoma ir Nidoje, siekiant tausoti senkančius išteklius. „Homo absentia“ konstrukcinis konceptas – pavyzdys, įrodantis, jog paroda ir eksponuojami meniniai objektai gali tapti draugiškesni gamtai, jei sukuriami taip, kad būtų iš naujo panaudojami daugelį kartų. Jau anksčiau „Homo absentia“ struktūros buvo skolinamos parodai „Reaktyvuojant miestą“ Vilniaus paupio kvartalo lauko erdvėse, o 2022 m. parodos architektūros konstrukcijos su nauja paroda pasieks ir „Kaunas 2022“ programą.
Paroda veiks iki rugsėjo 30 d.
Parodos organizatorius – „Lewben Art Foundation”
Parodos kuratorius – Gintaras Česonis
Menininkai: Geistė M. Kinčinaitytė, Visvaldas Morkevičius, Paulius Petraitis, Imantas Selenis, Indrė Urbonaitė
Parodos architektūra – „IMPLMNT architects“
Parodos grafikos dizainerė – Ugnė Balčiūnaitė