Iškilmingame renginyje taip pat dalyvaus kultūros ministras Simonas Kairys ir Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sohn.

W. A. Mozarto Serenadą pučiamųjų oktetui Es – dur, KV 375 ir A. Dvořáko Serenadą pučiamiesiems, violončelei ir kontrabosui d – moll, Op. 44 koncerte atliks specialiai šiam renginiui susibūrę mūsų šalyje bei užsienyje kuriantys lietuvių atlikėjai: iš viso 12-a pučiamųjų, violončelininkas ir kontrabosininkas. Originalią programą festivaliui pasiūlė fagotininkas Povilas Bingelis, gyvenantis Šveicarijoje ir dirbantis „Geneva Camerata“ orkestre. Jis subrandino sumanymą ir sukvietė kolegas, dirbančius Lietuvos bei kitų šalių orkestruose.

„Jie skambės kaip tikras orkestras ir atlieps Pradžios koncertui prideramą šventiškumą, rimtį – juk tai klasikinės muzikos festivalis, – bei išskirtinumą, mat kamerinė muzika tokiems gausiems ansambliams mūsų šalies koncertų salėse skamba nedažnai“, – sakė muzikologė dr. Vytautė Markeliūnienė, Th. Manno festivalio muzikos programos kuratorė.

Ketvirtį amžiaus skaičiuojantis festivalis – vienas seniausių tokio pobūdžio renginių Lietuvoje. Renginio sumanymą anuomet paskatino siekis įprasminti vokiečių rašytojo, Nobelio literatūros premijos laureato Th. Manno ir Nidos sąsajas. XX a. pradžioje rašytojas čia pasistatė vasarnamį, kuriame mielai atostogaudavo. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, jame įsteigtas Th. Manno memorialinis muziejus, o po kelerių metų pradėta kasmet vasarą organizuoti ir festivalį. Šis yra išskirtinis savo turiniu, kurį sudaro muzikos, žodžio, dailės ir kino programų renginiai, sutraukiantys dalyvius bei publiką iš Lietuvos bei užsienio.

„Pernai dėl pandemijos sąlygų užsieniečių festivalyje būta kiek mažiau, tačiau šiais metais programoje vėl figūruoja gausybė svečių“, – akcentavo renginį organizuojančio Th. Manno kultūros centro direktorė dr. Lina Motuzienė.

Muzikos mėgėjų festivalyje laukia susitikimai su dainininku Benjamin Appl (baritonas, Vokietija), pianistu Simon Lepper (Didžioji Britanija). Debiutų programoje numatytas Austrijoje kuriančių muzikių, smuikininkės Wonji Kim-Ozim bei pianistės Irmos Kliauzaitės, pasirodymas. Publikos laukia ir bene garsiausio šalies fortepijono dueto, Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų Rūtos Rikterės bei Zbignevo Ibelhaupto, koncertas.

Festivalio finalui numatytas baroko muzikos šedevras – Henry Purcello opera „Didonė ir Enėjas“. Šį veikalą repetuoja kamerinis choras „Aidija“ (meno vadovas Romualdas Gražinis), specialiai šiai progai suburti solistai bei instrumentininkai. Koncertinę „Didonės ir Enėjo“ versijai vadovaus tarptautinį pripažinimą pelniusi dirigentė Giedrė Šlekytė.

Žodžio programos diskusijose dalyvaus dramaturgas, scenaristas, kino režisierius Marius Ivaškevičius, istorikas, politologas ir žurnalistas Sergej Medvedev (Rusija), istorikė, ekocido ir genocido tyrinėtoja prof. Ewa Domanska (Lenkija), monsinjoras Florian Schuller (Vokietija) bei kiti Lietuvos ir užsienio intelektualai. Prie svečių jungsis Th. Manno kultūros centro kuratoriumo pirmininkė dr. Irena Vaišvilaitė ir nariai: dr. Ruth Leiserowitz, doc. dr. Aurimas Švedas, poetas ir vertėjas Antanas Gailius, rašytojas, eseistas dr. Laurynas Katkus bei šiuo metu vykstančio festivalio esė konkurso jaunimui laureatai. Žodžio programoje, kurios renginiai vyks Th. Manno memorialiniame ir Kuršių nerijos istorijos muziejuose, laukia ne tik diskusijos, bet ir Th. Manno kūrybos skaitymai.

Dailės programoje – naujas pjūvis nagrinėjant meno kolonijų praeitį: kuratorės Irmantės Šarakauskienės parodos „Moterys dailininkės menininkų kolonijose prie Baltijos jūros“ atidarymas Kuršių nerijos istorijos muziejuje bei susitikimas su tradicijas tęsiančios Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos bendruomene.

Susipažinti su išsamia festivalio programa galima Th. Manno kultūros centro interneto svetainėje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)