Per dideles ambicijas teko užgniaužti
Nuo aštuntojo dešimtmečio A. Ernaux užima ypatingą vietą prancūzų literatūros panteone, nes sugeba ne tik atkurti individualius prisiminimus, bet ir parodyti, kaip subtiliai jie sąveikauja su kolektyvine patirtimi.
Pirmoji jos knyga „Les Armoires Vides“ („The Empty cupboards“) – tai jaudinantis pasakojimas apie rašytojos vaikystę Normandijoje, ir abortą, atliktą lauko sąlygomis. Tekstas paskelbtas prieš pat įteisinant tokias operacijas Prancūzijoje.
Dalindamasi pasakojimu apie save, rašytoja yra atskleidusi, kad pirmąjį romaną, parašytą dar koledže, leidėjai atmetė: jis atrodė pernelyg ambicingas. Tad savo valandos teko išlaukti – iki 1974-ųjų – tuo metu A. Ernaux jau dirbo prancūzų kalbos mokytoja, buvo ištekėjusi dviejų vaikų motina. „Les Armoires Vides“ ji rašė slapta, tai nuslėpė net nuo savo sutuoktinio.
„Po pirmojo rankraščio sutuoktinis iš manęs šaipėsi. Apsimečiau, kad rašau daktaro disertaciją, kad tik galėčiau pabūti viena“, – viename savo interviu yra pasakojusi rašytoja.
Tačiau po to, kai A. Ernaux knyga pateko į prestižinės leidyklos „Gallimard“ rankas, A. Ernaux neslėpė – jos vyras Philippe'as tiesiog įsiuto. Jis manė, kad jei žmona gali parašyti knygą slapta nuo jo, ji taip pat gali ryžtis ir neištikimybei.
Tada A. Ernaux nusprendė rašymą išnaudoti kaip terapiją. Nuo aštuntojo dešimtmečio ji daugiausia dėmesio skiria memuarams, rašydama apie savo nesėkmingą santuoką, Alzheimerio liga sergančią motiną, vėžį, ir kelis aistringus romanus, kuriuos patyrė būdama vidutinio amžiaus.
Su sutuoktiniu Philippe'u Ernaux susilaukė dviejų sūnų. Pora išsiskyrė devintojo dešimtmečio pradžioje.
Trečioji knyga „A Frozen Woman“ išleista 1994-aisiais pasakoja apie dviprasmiškus rašytojos jausmus, susijusius su tuo, kaip išsaugoti normalumo iliuziją šeimoje, kai nenumaldomai artėja skyrybos. Tačiau A. Ernaux yra neįprasta memuaristė: ji nepasitiki savo atmintimi. Ji rašo pirmuoju asmeniu, paskui staiga tarsi „persijungia“ ir ima kalbėti iš tolo, vadindama save „58-ųjų mergina“ arba „mergina S“. Kartais skaitytojams regisi, kad ji žiūri į seną savo nuotrauką.
Išlaisvinant skausmą
Visos A. Ernaux knygos yra autobiografinės – jose aprašomi asmeniniai, visada skausmingi ir net traumuojantys išgyvenimai. Šie tekstai – tai savotiški terapiniai laiškai, kuriuose A. Ernaux išgyvena įvykius, interiorizuoja patirtį (paverčia sava), ir išlaisvina skausmą. Kartu jos darbuose yra labai stiprus meninis komponentas visais lygmenimis, – pabrėžia literatūrologai.
Pasak pačios A. Ernaux, jai prireikė beveik šešių dešimtmečių, kad išsiaiškintų, kokią vietą jos gyvenime užėmė nėštumo nutraukimas. A. Ernaux vis sugrįžta prie šio savo gyvenimo epizodo. Ryškiausiai tai matyti romane „Happening“, 2001.
Po keturiasdešimties metų parašytoje knygoje „Happening“ pasakojama apie kelis mėnesius, per kuriuos A. Ernaux slėpė nėštumą nuo tėvų, ieškojo pagalbos pas pažįstamus ir gydytojus, nesėkmingai bandė pati pasidaryti abortą.
Ši istorija, papasakota brutaliai paprastais faktais parodo tabu ir klasinių prietarų visuomenę, kurioje herojės patirtis tampa iniciacija (lot. initiatio – įšventinimas, pirmykščių kultūrų vaikinų ir merginų pripažinimo suaugusiais vyrais ir moterimis apeigos).
Leidėjas Jacques'as Testardas apibūdino A. Ernaux kaip labai svarbią rašytoją ir feministę, teigė, kad autobiografinė knyga „The Years“ (pirmoji jo perskaityta) yra „absoliučiai fenomenali knyga, neabejotinas šedevras“.
J. Testardas teigė, kad „The Years“ A. Ernaux išrado naują literatūrinę formą – tai, anot jo, romano, autobiografijos ir negrožinės literatūros sankirta.
„A. Ernaux literatūrinis projektas buvo rašyti apie savo gyvenimą, pasiekti tiesos. Manau, kad ji rašė apie kiekvieną svarbų savo gyvenimo įvykį, pradedant nuo to, kad vaikystėje suvokė, kas yra socialinės klasės, iki tėvo ir motinos mirties, iki nelegalaus aborto, kurį ji pasidarė Prancūzijoje septintajame dešimtmetyje, iki pirmųjų seksualinių patirčių, o paskui pradėjo rašyti apie meilę, aistrą ir geismą. Ji tai daro jau 50 metų ir jos kūryba yra labai nuoširdi“, – konstatavo leidėjas.
J. Testardo manymu, prancūzų rašytojas, intelektualas Marselis Proustas yra akivaizdus A. Ernaux pirmtakas, nes ji irgi domisi atminties tematika, gyvenimo fiksavimu. Esą akivaizdu, kad jai taip pat daro įtaką prancūzų rašytoja, filosofė ir feministė Simone de Beauvoir, nors ir šių dviejų moterų socialinė aplinka labai skiriasi.
Nesigėdija nuogo atvirumo
Kritikai pastebi, kad A. Ernaux kūryba nuo kitų rašytojų išsiskiria tuo, kad ji visiškai nesigėdija nuogo atvirumo, kūniškumo temos. Troškimas, anot literatūros tyrėjų, joje sukelia dar didesnį troškimą. Mirtys, praeities traumos sukelia ne tik skausmą, bet ir impulsą.
„Skaityti ją – tai kruopščiai apsivalyti nuo minties, kad gėda gali būti galimas sekso troškimo rezultatas“, – rašo „The Guardian“ literatūros kritikė Ankita Chakraborty.
Prancūzijoje A. Ernaux jau seniai yra viena garsiausių rašytojų, tačiau Lietuvoje ji žinoma mažiau – 1994-aisiais lietuvių kalba vienu rinkiniu išleistos tik dvi jos knygos: „Sustingusi moteris“ ( „La Femme gelée“) ir „Vieta gyvenime“ („La Place“).
Kritikai pastebi, kad prie didesnio autorės pripažinimo prisidėjo ir kinematografija. Pirmiausia buvo išleista libaniečių kilmės prancūzų kino režisierės Danielle Arbid erotinė drama „Simple Passion“, pasakojanti apie A. Ernaux romaną su rusų diplomatu, sukurta pagal 1992-aisiais išleistą A. Ernaux to paties pavadinimo autobiografinį romaną. Filmas buvo atrinktas rodyti 2020-ųjų Kanų kino festivalio programoje.
2021-aisiais pasirodė Audrey Diwan režisuotas draminis trileris „Happening“, sukurtas pagal to paties pavadinimo rašytojos romaną. 2022-aisiais Venecijos kino festivalyje filmas pelnė „Auksinį liūtą“.
Literatūrologai vienu balsu sutaria, kad A. Ernaux kuria stiprią prozą, kurioje atvaizduota tikra moteris, visa jos pilnatvė, be jokių pagražinimų ar nuvertinimų. Taip, tai šokiruoja, nes yra neįprasta, tačiau svarbiausia, kad tai tiesa.
Jų nuomone, būtent tokios literatūros, skatinančios išsilaisvinti reikia šiandieninei visuomenei, kurioje, kalbant apie seksualinį gyvenimą, deja, vis dar juntami patys įvairiausi draudimai ir gėdinimai.
Tokios knygos, neabejoja literatūros tyrėjai, padeda moterims suprasti, kad jos nėra vienišos, kad visiškai natūralu jausti net tai, kas yra smerkiama. O vyrams tokia literatūra – tai galimybė pažvelgti į pasaulį moterų akimis, jas labiau suprasti, priimti su pagarba ir užuojauta.
***
A. Ernaux – prancūzų rašytoja ir literatūros profesorė. Jos literatūrinė kūryba – daugiausia autobiografinė.
A. Ernaux gimė 1940-aisiais, rugsėjo 1 d. Lilebone, Normandijoje. Užaugo netoliese esančiame mažame miestelyje Yvetot, kur jos tėvai turėjo kavinę–parduotuvę darbininkų klasės rajone.
1960-aisiais ji išvyko į Londoną, kur dirbo aukle, šią patirtį ji vėliau papasakojo 2016 m. pasirodžiusiame filme „A Girl's Story“.
Grįžusi į Prancūziją studijavo Ruano, vėliau Bordo universitetuose, įgijo mokytojos kvalifikaciją, o 1971 m. gavo aukštąjį šiuolaikinės literatūros diplomą. Kurį laiką dirbo prie nebaigtos disertacijos apie XVIII a. pradžios prancūzų dramaturgą Pierre'ą de Marivaux.
XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje A. Ernaux dėstė Bonneville'io licėjuje, Évire koledže Annecy-le-Vieux mieste, vėliau pradėjo dirbti Nacionaliniame nuotolinio mokymo centre (Centre national d'enseignement à distance), kur dirbo 23 savo gyvenimo metus.
