Norėtų įamžinti filantropo Juozapo Montvilos atminimą, bet valdžios institucijos niekuo negali padėti

Veiklus ir patriotiškai nusiteikęs Šėtos parapijos kunigas Robertas Skrinskas, nuolat besistengiantis įamžinti praeitin grimztančią istoriją, kaip vieną iš savo tikslų įvardija ir Mitėniškių dvaro bei jo šeimininko Juozapo Montvilos įamžinimą buvusioje dvaro vietoje.

Kaip sako pats kunigas, ten tuščia, nieko nebelikę, o apie didžią praeitį ir buvusį dvarą ir patys vietiniai ne visi žino. O J. Montvilos būta ne šiaip turtingo žmogaus: jis buvo Lietuvos visuomenės veikėjas, verslininkas, bankininkas, filantropas, daugelio sakralinių ir kitokių pastatų statybos Lietuvoje iniciatorius. Šiuo metu jo statytame pastate Vilniuje yra įsikūręs Lietuvos bankas (LB).

Kreipėsi pagalbos į LB

Todėl būtent į jį R. Skrinskas kreipėsi pagalbos siekdamas įamžinti iškilaus žmogaus atminimą jo gimtinėje.

„Juozapas Montvila (1850 m. kovo 9 d. Mitėniškių dvare prie Šėtos – 1911 m. vasario 20 d. Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse) Lietuvos visuomenės veikėjas, verslininkas, bankininkas, filantropas, daugelio sakralinių bei kitokių pastatų statybos Lietuvoje iniciatorius. Perėmė bei reorganizavo Vilniaus prekybos banką. Nuo 1885 m. Vilniaus žemės banko steigėjas, vienas direktorių, faktinis jo vadovas, Vilniaus prekybos banko vadovybės narys.

Jo užsakymu ir jam vadovaujant 1889–1891 m. pastatytas tuometinio Vilniaus žemės banko pastatas Vilniuje, Gedimino pr. 6 (dab. Lietuvos bankas, projekto autorius – architektas Vincentas Gorskis).

Apie jį rašoma ir dabartinėje spaudoje. Publikuota: 2021 lapkričio 12 d: „Vilniuje, šalia Lukiškių aikštės esanti Kražių, arba dar kitaip vadinama Montvilos, kolonija – vienas pirmųjų Vilniaus mikrorajonų. Šis nedidelis gyvenamųjų namų kvartalas 1911–1913 metais pastatytas bankininko, filantropo, žymaus visuomenės veikėjo Juozapo Montvilos užsakymu.“

Prašau jo gimtinėje Mitėniškių k. įamžinti jo atminimą, pastatant nors ir kuklų paminklą ar akmenį su įrašu“, – tokį prašymą LB prieš pusantrų metų pateikė R. Skrinskas.

Padėti niekuo negali

Deja, bet valdžios institucija kunigui padėti niekuo negalėjo motyvuodama tuo, kad yra apribota įstatymo.

„Dėkojame, kad rūpinatės bankininko Juozapo Montvilos atminimo įamžinimu. J. Montvilą prisimename ne tik kaip bankininką, filantropą, bet ir kaip dabartinio Lietuvos banko pastato Gedimino pr. 6, Vilniuje, statybų iniciatorių.

Deja, pagal LR Labdaros ir paramos įstatymą, negalime skirti finansinės paramos jo atminimo įamžinimui“, – kunigui rašė l.e.p. Komunikacijos skyriaus vadovas Paulius Čiulada.

„Rinkos aikštei“ pasidomėjus šia situacija, LB atsakymas buvo toks pat.

„Labdaros ir paramos įstatymo 4 str. 4 d. numatyta, kad labdaros ir paramos dalyku negali būti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų, Lietuvos banko ir kitos valstybės ir savivaldybių piniginės lėšos. Atsižvelgiant į tai, bankas neturi galimybės suteikti finansinę paramą siūlomai iniciatyvai“, – „Rinkos aikštės“ redakcijai atsiųstame atsakyme komentavo LB.

Tačiau kunigas neslepia apmaudo dėl tokio požiūrio į istoriją ir sako: „Pasakysiu tik tiek, kad patys bankininkai galėtų parodyti iniciatyvą ir savo profesijos žmones įamžinti. Tada nereikės teikti niekam jokios „labdaros ir paramos“, o tai bus jų pačių iniciatyva ir investicija“.
KPD istorinių asmenybių atminimo įamžinimo nefinansuoja

Kadangi, kaip minėjo kunigas, Mitėniškių dvaras yra įtrauktas į Kultūros paveldo sąrašą, pasidomėjome Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriaus vyr. valstybinės inspektorės Astos Naureckaitės, kokia yra galimybė ir tikimybė, kad minėtą objektą ir jo šeimininką padėtų įamžinti KPD.

Inspektorė patikslino, jog minimas dvaras yra Kultūros vertybių registre registruoti Mitėniškių dvaro sodybos fragmentai (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 124), kurie yra ne Kėdainių, bet Jonavos rajone, Žeimių sen., Mitėniškių k.

Dėl J. Montvilos atminimo įamžinimo ji siūlo kreiptis į Jonavos rajono savivaldybės administraciją arba, esant atskirai iniciatyvai (bendruomenės ar pan.), J. Montvilos atminimą galima įamžinti pagal turimus finansavimo šaltinius pasirengus įamžinimo variantą, kurį būtina teikti KPD Kauno teritoriniam skyriui suderinti, prieš tai gavus dvaro pastatų ar žemės savininkų sutikimus: „Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos istorinių asmenybių atminimo įamžinimo nefinansuoja“.

Vertingoji dvaro sodybos savybė

Kaip pasakojo A. Naureckaitė, dvaro sodyba formavosi XIX a. pab.–XX a. pr. I p., ją sudaro svirnas, namas, koplytstulpis ir kalvės liekanos.

„Mitėniškių dvaro sodybos fragmentai į Naujai išaiškintų kultūros paveldo objektų sąrašą įregistruoti 1992-03-27. Į Laikiną apskaitą buvo įrašyti 1995-01-31. Mitėniškių dvaro sodybos fragmentų vertingosios savybės ir reikšmingumo lygmuo (regioninis) nustatyti bei teritorijos ribos apibrėžtos KPD nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2012-12-11 aktu Nr. KPD-RM-1861. Šiuo aktu yra nustatyta tokia dvaro sodybos vertingoji savybė: ,,7.5. Faktai apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes, įvykius – Mitėniškių dvaro sodyboje gimė ir augo žymus visuomenės veikėjas, verslininkas, bankininkas, filantropas, daugelio sakralinių ir kitokių pastatų statybos Lietuvoje iniciatorius Juozapas Montvila (1850-1911). 1902-1905 m. J. Montvila dvare įsirengė pirmąją vėjo elektrinę Lietuvoje. Vėjo jėgainė buvo naudojama iki 1960 m.“, – aiškino A. Naureckaitė.

2021 metų surašymo duomenimis, Mitėniškiuose šiuo metu gyvena vos 16 gyventojų.