Balandžio 3 dieną J. Prine'o žmona Fiona socialinėje žiniasklaidoje paskelbė, kad daugelio mylima kantri ir folkmuzikos žvaigždė jau aštunta diena dėl abiejų plaučių uždegimo gydomas intensyviosios slaugos palatoje su prijungtu kvėpavimo aparatu.
„Amerikos dainų rašymo Marku Twainu“ vadintas J. Prine'as per penkis dešimtmečius muzikos versle susikūrė žodžio meistro, siurrealistišku sąmoju pagražintų melancholiškų istorijų kūrėjo, vardą.
Bobas Dylanas J. Prine'ą yra nurodęs tarp savo mėgstamiausių dainų kūrėjų, o „Lake Marie“ pavadinęs mėgstamiausia daina iš didžiulio kolegos repertuaro.
„Prine'o medžiaga yra grynasis Marcelio Prousto egzistencializmas, – 2009-aisiais sakė B. Dylanas. – Vidurio Vakarų minties klajonės n-tuoju laipsniu. Ir jis rašo nuostabias dainas“.
1946 metų spalio 10 dieną Meivude Ilinojuje gimęs J. Prine'as laisvalaikiu pradėjo rašyti dainas ir brązginti savo gitarą, o 7-ojo dešimtmečio pabaigoje pateko į Čikagos folkmuzikos gaivintojų sceną – jį „atrado“ kantri muzikos žvaigždė Krisas Kristoffersonas.
Jo pirmąjį, 1971 metais išleistą albumą „John Prine“ išliaupsino kritikai. Šis unikalių socialinių komentarų ir protesto dainų rinkinys dešimtmečiams pavertė J. Prine'ą vienu svarbiausių Amerikos stiliaus atstovų.
Hitu tapusi jo protesto prieš Vietnamo karą daina „Your Flag Decal Won't Get You Into Heaven Anymore“ antros populiarumo bangos sulaukė šio tūkstantmečio pradžioje, JAV pradėjus karus Afganistane ir Irake. Daina pelnydavo J. Prine'ui ir ovacijų atsistojus, ir piktų laiškų.
„Jei kas nors traukia šalį atgal, turėtų tikėtis bent jau kritikos“, – 2005 metais sakė jis Floridos savaitraščiui „The St. Petersburg Times“.