„Sodyba. Praviras langas. Vėjas beržuose. Knyga rankoje“, – taip atrodo skaitymo idilė atlikėjo, neseniai prisipažinusio, kad jei jo gyvenime nebūtų muzikos, gyventų savo vienkiemyje. G. Širka priduria, kad tiesiog negali skaityti triukšmingame Vilniuje.
Paklaustas, kokiu būdu išsirenka, ką skaityti, ir ar tiki kitų rekomendacijomis, jis atsako, jog visada nusprendžia pats.
„Knygas renkuosi ir skaitau tada, kai domina konkreti tema, asmenybė ar įvykiai. Niekada neskaitau visko iš eilės. Esu tas, kuris knygas atsirenka tik tada, kai nori skaityti, ir neperku dešimt knygų su intencija jas visus metus skaityti“, – tvirtina pašnekovas ir sako, kad klausydamas ne rekomendacijų, o savo paties širdies, beveik visada su pasimėgavimu perskaito knygą iki galo ir vis nori, kad puslapiai nesibaigtų.
G. Širka skaito tik fizines knygas, o jas mėgsta ir skolintis, ir pirkti, „svarbu gauti norimą knygą“. O tą teigia darantis iš perskaitytų knygų parduotuvės Sena.lt, kurioje galima ir pirkti, ir parduoti, ir mainytis knygomis.
Dainininkas dalinasi, kokios pastaruoju metu skaitytos knygos, temos ir kodėl jam pasirodė išties vertingos.
„Tai labai subjektyvu. Kitam tai gali būti paistalai. Bet mano paskutinės trys man daug davusios buvo: „Vabzdžių planeta“, parašyta norvegų gamtininkės, Arvydo Šliogerio „Kasdienybės metafizika“, Henriko Gudavičiaus „Gamtmeldžio sodas“.
Man patinka platus ir tuo pat metu savitas pasaulio matymo kampas. Patinka visų šių trijų knygų skirtumai ir tuo pat metu tas pat panašumas. Tiek entomologė, tiek filosofas, tiek gamtininkas kalba apie mūsų esmę, mūsų planetos kiekvienos gyvybės svarbą ir vaidmenį bei buką žmogaus norą visa tai pakeisti“, – dominančias ne tik knygų, bet ir gyvenimo temas atskleidžia „Golden Parazyth“ siela, kitiems šių knygų neskubantis rekomenduoti, „nes daug kam tai gali būti tik beverčiai paistalai“.
„Bet, pavyzdžiui, knygą „Vabzdžių planeta“ siūlyčiau žmogui, norinčiam pasigilinti į aplinką, o tuo pat metu ir į save“, – teigia pašnekovas.
