Jau patvirtinta, kad festivalyje dalyvaus Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič, – jos ankstesnį vizitą prieš kelerius metus sutrukdė įvykiai Baltarusijoje, todėl ji nekantrauja susitikti su lietuvių skaitytojais – juo labiau, kad jos knygose paliečiamos temos apie totalitarizmą, santvarkos gniuždomą žmogų, karą itin aktualios šiuo metu. Festivalio organizatoriai teigia, kad šiuo metu vyksta derybos ir su kitais garsiais rašytojais iš užsienio, tad tikimasi, kad programa pasipildys žinomais vardais, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Ketvirtą kartą vyksiantis „Open books“ festivalis auga, bręsta ir jau turi savas tradicijas – festivalio širdį „Autorių galeriją“ su lietuvių autoriais, išleidusiais vertingiausias knygas per šiuos metus, diskusijų forumą gurmanams ir profesionalams bei sceną jaunųjų autorių kūrybos skaitymams. Na, o festivalį papuoš aukščiausio lygio užsienio literatūros žvaigždės. Šių metų festivalio temą diktuoja pasaulio aktualijos – karas Ukrainoje. Su svečiais iš užsienio ir mūsų šalies literatūrine bendruomene diskutuosime – kokios bus šių laikų literatūrinės istorijos? Nobelio premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič dalyvavimas šių metų festivalyje yra ypatingai mums svarbus, nes jos knygos apie žmogiškumą kare yra kaip niekad aktualios šių dienų kontekste“, – sako festivalio direktorė Jurga Mandrijauskaitė-Ruškienė.
Svetlana Aleksijevič: iš kur gimsta brutalumas?
S. Aleksijevič 2020 metais jau turėjo dalyvauti „Open books“ festivalyje, tačiau tuomet atvykti jai sutrukdė įvykiai Baltarusijoje, po kurių ji buvo priversta iš Minsko išvykti į Vakarus, kur gyvena iki šiol. Todėl garsi rašytoja jaučia skolą lietuvių skaitytojams, su kuriais susitiks šių metų festivalyje.
S. Aleksijevič 2015 metais buvo įvertinta Nobelio literatūros premija už „polifoninius rašinius, kurie yra paminklas kančiai ir drąsai mūsų laikais“. Lietuvių skaitytojams šios rašytojos kūryba yra puikiai žinoma – penkios jos knygos yra išleistos lietuvių kalba, kuriose ji rašo apie sovietinio režimo traumuotas žmones, homo sovieticus mentalitetą, dokumentinės prozos pagalba ji kalba apie karo žaizdas, ribines situacijas ir Černobylio katastrofą. Beje, jos knyga apie Černobylį įkvėpė didžiulio susidomėjimo sulaukusio HBO mini serialo „Černobylis“ kūrėjus.
Savo knygose ji sugeba užčiuopti rusiško nacionalizmo šaknis, – to pasekmes mes dabar matome Rusijai užpuolus Ukrainą. „Kodėl taip lengva žmogų užprogramuoti karui? Ir kariaujantieji ten vartoja žinomus žodžius: „herojus“, „didvyriškumas“... Ne, aš taip nemanau. Dabar didvyriškumo reikia, kad nešaudytum“, – viename interviu yra sakiusi S. Aleksijevič. S. Aleksijevič turi ir ukrainietiško kraujo – ji gimė 1948 metais Ukrainoje, jos tėvas baltarusis, motina ukrainietė. Vėliau jos šeima persikėlė gyventi ir dirbti į Baltarusiją.
Šiuo metu S. Aleksijevič sako rašanti knygą apie įvykius Baltarusijoje. „Aš rašau knygą apie mūsų revoliuciją. Vienas klausimų, kuriuos stengiuosi atsakyti, yra – kaip žmoguje gimsta žvėris. Kaip policininkų viduje gimsta tas brutalumas? Mes vis dar iki galo nesuvokiame žmogaus prigimties“, – sakė daugybe premijų apdovanota rašytoja.
Šiuo metu Berlyne gyvenanti rašytoja susitikimo su skaitytojais metu pasakos ne tik apie savo kūrybą, kuri aktualumu dar aštriau nei anksčiau perskrodžia realybės suvokimą, bet ir kalbės apie tai, kokį pasaulį nori kurti Vladimiras Putinas ir kaip mes turime tam priešintis, pasakos, kaip ji mato šių laikų Rusiją. „Niekada Rusijoje žmogus nebuvo vertingas. Mes juk karo žmonės: arba kariaujame, arba rengiamės karui. Kažkodėl tai vadinasi gyvenimu“, – apie Rusijos žmonių mentalitetą yra sakiusi S. Aleksijevič. „Open books“ festivalyje rašytoją kalbins rašytojas, dramaturgas Marius Ivaškevičius.
Tikimasi, kad festivalio metu S. Aleksijevič mintis papildys ir kiti žinomi rašytojai, „Open books“ į festivalį siekia pakviesti ir rašytojų iš Ukrainos, kiek tai bus įmanoma dėl karo šioje šalyje, bei šios šalies literatūros žinovų, žmonių, dirbančių su ukrainiečių knygomis.
Žinomi rašytojai ir pradedantys poetai
Festivalio organizatoriai sako, kad turiningos programos centre išlieka lietuvių autorių galerija. „Open books“ festivalio metu bus pristatyti įdomiausi, vertingiausi per metus išleisti lietuvių autorių kūriniai, kuriuos atrinks specialiai festivaliui sudaryta komisija. Ją šiemet sudaro Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė-Augustinienė, literatūrologė Neringa Butnoriūtė, knygų apžvalgininkas, festivalio programos sudarytojas Audrius Ožalas, festivalio direktorė ir komisijos pirmininkė Jurga Mandrijauskaitė-Ruškienė.
Autoriai į festivalį bus atrenkami remiantis kūrinių išliekamąja, menine verte, temų aktualumu, originalumu, kitonišku žvilgsniu į pasaulį. Rašytojų atranka į festivalį vyks dviem etapais. Pirmojo etapo metu į festivalį jau atrinkti šie autoriai: Vaiva Grainytė, Rolandas Rastauskas, Jurga Vilė, Laurynas Katkus, Lina Buividavičiūtė, Robertas Petrauskas, Eglė Frank, Antanas Šimkus, Rasa Aškinytė, Ramūnas Liutkevičius, Paulina Pūkytė, Dovilė Raustytė, Dainius Gintalas, Bernardas Gailius, Kęstutis Šapoka, Aldona Tüür, Evaldas Tornau. Kiti autoriai komisijos bus atrinkti ir paskelbti iki rugsėjo 3 d.
„Jau tampa tradicija, kad „Open books“ festivalis tampa vieta, kur galima susipažinti, kas vyksta Lietuvos literatūriniame lauke, koks jis įvairus, išvysti naujas tendencijas, tai, kokie nauji autoriai iškyla ar kokius kūrinius pristato jau puikiai žinomi kūrėjai“, – sako Jurga Mandrijauskaitė-Ruškienė.
Praėjusiais metais festivalis pagrindinės dienos išvakarėse suteikė sceną ir pradedantiems poetams, kurie neformalioje aplinkoje skaitė savo kūrybą. Nauji poezijos vėjai pūs ir šių metų festivalyje – 10 jaunų autorių į šią programą atrinks 15min kultūros redaktorė Monika Bertašiūtė-Čiužienė, kuri jau ne vienerius metus domisi jaunų poetų kūryba ir žada, kad šiemet poezijos skaitymams bus pasirinktas ne visai įprastas formatas.
Nuo karo Ukrainoje iki negrožinės literatūros
Praėjusiais metais „Open books“ festivalyje startavo diskusijoms skirta erdvė, kurioje buvo kalbama įvairiomis su literatūra susijusiomis temomis. Šiais metais festivalyje tradicija bus išlaikyta – Nacionalinėje dailės galerijoje bus dvi renginių salės – vienoje jų vyks susitikimai su lietuvių ir užsienio rašytojais, o kitoje bus rengiamos diskusijos, kurių centre – negrožinė literatūra, rašytojų vaidmuo istorinių lūžių akimirkomis ir Ukrainos rašytojų knygos.
„Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje pastebima, kad leidžiama daug stiprios negrožinės literatūros, kuri plečia mūsų suvokimą tiek apie šį laikmetį, tiek praturtina istorinėmis, politinėmis, architektūros, kitomis žiniomis. Galima drąsiai konstatuoti, kad kai kurios knygos paskatino skaitytojus atrasti ir panirti į iki tol jiems visiškai mažai žinotas sritis. Manome, kad puiki proga pakalbėti apie negrožinę literatūrą Lietuvoje – kaip ji prabyla į skaitytojus, kokių atsakymų jie ieško tokiose knygose, kaip rašyti knygas mokslo temomis, kad jos būtų suprantamos ir plačiajai auditorijai, kokie kūriniai tapo išskirtiniais dokumentinės literatūros srityje. Diskusijų metu paliesime ir kitas temas, kurios itin aktualios šiomis dienomis – koks rašytojų vaidmuo tokių įvykių, kurie dabar krečia pasaulį, metu? Kaip literatūra pasitarnauja politiniuose galios žaidimuose ir ideologijų formavime, propagandoje“, – sakė festivalio programos vadovas Audrius Ožalas.
Festivalyje taip pat bus diskutuojama apie ukrainiečių literatūrą – kokie reikšmingiausi šios šalies autorių kūriniai yra išleisti lietuvių kalba, ko trūksta, su kokiomis problemomis susiduriama ir kokie literatūriniai tiltai sujungs Ukrainą su Lietuva ateityje.
„Matome, kad festivalis atranda savo vietą Lietuvos literatūriniame gyvenime, stengiamės kalbėti apie knygas įvairiais formatais, pritraukti tiek literatūra giliai besidominčius, tiek galbūt dar atrandančius knygų malonumą skaitytojus. Mums svarbu kurti jaukią atmosferą, bendruomeniškumo jausmą, tam daug dėmesio skirsime ir šiais metais. Festivalis jau kelintus metus vyksta pasauliui susiduriant su dideliais iššūkiais – praėjusias metais jis vyko siautėjant koronaviruso pandemijai, dabar jį rengiame karo Ukrainoje akivaizdoje, ir manome, kad būtent tokiu metu svarbu iš naujo pergalvoti kūrybos reikšmę, kalbėti apie tai, kokią galią turi knygos ir rašytojai, iš naujo permąstant esmines buvimo pasaulyje temas. Tikimės, kad susitikimai festivalyje praplės apmąstymų erdves, suteiks naujų pažinčių ir taps įkvėpimu“, – sakė festivalio „Open books“ organizatoriai.