Koks mūsų santykis su kalba?
Pirmąją festivalio „Open books“ dieną vyko mūsų santykiui su kalba skirtas forumas REDA. Šiais metais forumui buvo pasirinktas šūkis „Pasitikėti Kalbėtoju“, ir jame aktualiais kalbos klausimais pasisakė žinomi ekspertai, visuomenininkai. Kai kurios idėjos atrodė naujos, provokuojančios, laužančios tradicinį įsivaizdavimą apie kalbos normas, ir tai parodė, kad kalba yra gyvas organizmas ir santykis su ja nuolat kinta.
Antrąją festivalio dieną „Open books“ vyko susitikimai su rašytojais, diskusijos, apdovanojimai. Nuo ankstyvo ryto gurmaniškais literatūriniais pusryčiais su Anželika ir Rimvydu Laužikais prasidėję renginiai tęsėsi iki pat nakties, kuomet vyko aistringi poetiniai skaitymai ir atiduota duoklė šį rudenį mirusiam eseistui Rolandui Rastauskui atidavimo.
„Festivalis kiekvienais metais auga, jo programa tampa vis įvairesnė, – sakė festivalio direktorė Jurga Mandrijauskaitė-Ruškienė. – Tikiu, kad festivalis tampa ne tik literatūros aptarimais, bet ir platesniu kultūrinių, socialinių, politinių temų atspindžiu, o atėjusieji į „Open books“ gali pasisemti idėjų, permąstyti visuomenėje vykstančius procesus. Ir, žinoma, pamatyti, kas įdomaus knyginiame gyvenime įvyko per metus“.
Paskelbti nugalėtojai
„Open books“ šiemet pasižymėjo ir apdovanojimų gausa – jau antrus metus čia įteikta audio knygų platformos Antanukas.lt įsteigta literatūrinių apdovanojimų premija „Už negrožinės knygos grožį“, o taip pat paskelbta ir tai, kas laimėjo 15min metų knygų rinkimų apdovanojimus.
Šiais metais Antanukas.lt premija buvo skirta menininkui Dariui Žiūrai už jo autobiografinę knygą „Diseris“.
Aštuntą kartą rengiami 15min metų knygų apdovanojimai šiemet irgi buvo įteikti festivalyje „Open books“. Nugalėtojais tapo: geriausia lietuvių autorių grožinė knyga – Kotrynos Zylės „Mylimi kaulai“ (leidykla „Aukso žuvys“), geriausia lietuvių autorių negrožinė knyga – Norberto Černiausko „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“ (leidykla „Aukso žuvys“), geriausia verstinė grožinė knyga – Georges Perec „Gyvenimas vartojimo instrukcija“ (vertėja Akvilė Melkūnaitė, leidykla „Lapas“), geriausia verstinė negrožinė knyga – Orlando Figes „Natašos šokis“ (vertėja Rasa Drazdauskienė, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras), geriausia lietuvių autorių poezijos knyga – Jurgitos Jasponytės „Visata atsisėda netinkamoje vietoje“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), geriausia verstinė poezijos knyga – Inger Christensen „Tai“ (vertėjas Dovydas Grajauskas, leidykla „Baziliskas“).
Diskusijos ir pokalbiai su lietuvių rašytojais
Šiais metais itin daug dėmesio sulaukė diskusijos, kurių metu buvo kalbama įvairiomis temomis – nuo politikos, karo Ukrainoje, to, kodėl šiuo metu tokios populiarios knygos apie psichologiją ir ko jose ieško žmonės ar literatūros kritikų vaidmens šių dienų pasaulyje. Apie tai, kas pastebima rinkimų į JAV prezidentus kampanijoje, ko galima tikėtis pasaulyje po šių rinkimų, diskutavo Lina Kojala su Mykolu Katkumi.
„Pastebime, kad kiekvienais metais diskusijų forumas festivalyje sulaukia vis daugiau dėmesio, ir tai mums patiems tampa paskatinimu ieškoti vis naujų būdų, kaip festivalyje kalbėti apie pasaulį keičiančias idėjas“, – sakė festivalio direktorė J. Mandrijauskaitė-Ruškienė.
Nuo pat pirmojo „Open books“ festivalio tradicija yra susitikimai su per metus įdomias, daug dėmesio sulaukusias knygas išleidusiais rašytojais. Šiais metais susitikimuose diskutavo Sigitas Parulskis, Kotryna Zylė, Violeta Tapinienė, Gabija Grušaitė, Norbertas Černiauskas, Bernardas Gailius ir kiti.
Pokalbis apie Rusijos imperializmą
Šiais metais festivalyje netrūko svečių iš užsienio. Prasidėjus karui Ukrainoje festivalyje „Open books“ daug dėmesio skiriama Ukrainai, ir šiemet diskusijoje „Balsai iš Ukrainos: Rusijos kolonializmas ir kaip ji bando klastoti istoriją“ dalyvavo Ukrainos žurnalistas, rašytojas, aktyvistas Maksymas Eristavi, politologas, „The Reckoning Project“ biuro Ukrainoje vadovas Maksimas Milta, o diskusiją moderavo žurnalistė Rita Miliūtė.
M.Eristavi festivalyje pabrėžė, kad tai, kas vyksta dabar, yra ne V.Putino, o Rusijos karas, tai yra „serijinis elgesys“, o jis pats kiekvieną dieną sužino vis naujų faktų apie Rusijos kolonijinę istoriją. Jis sakė, kad Vakarai privalo suvokti, jog mes turime reikalą su kolonijiniais nusikaltimais, imperializmu, ir tik visiškas Rusijos dekolonizavimas gali padėti išspręsti šią didelę pasaulinę problema – pirmiausia tam reikia Ukrainos pergalės kare, o vėliau – dalininio Rusijos nuginklavimo.
Svarbų vaidmenį Rusijos imperinėje politikoje vaidina ir kultūra – M.Eristavi teigė, kad kultūrą Rusija naudoja kaip pretekstą, tariamą teisę kolonizuoti, įsiveržti į kitas valstybes.
Viešnios iš Danijos ir Lenkijos
Festivalyje lankėsi garsi lenkų rašytoja Agnieszka Szpila. Savo kūryboje ji provokuoja, kelia svarbias visuomenės problemas, jos knygose atsispindi ekofeminizmo idėjos.
Vilniuje ji irgi kalbėjo apie tai, kad bent jau jai knygos reiškia poreikį keisti nusistovėjusią tvarką, žmonių mąstymą. „Knygų rašymas vien tik tam, kad skaitytojas pajustų malonumą, be jokio noro pakeisti visuomenę – tam aš neturiu laiko“, – sakė A.Szpila. Ji taip pat sakė, kad reikia ginti savo beprotybę, nes to įniršio reikia tam, kad įvyktų politiniai pokyčiai.
Daug gerbėjų pritraukė viena žymiausių šių laikų rašytojų iš Danijos Tine Høeg, kuri šiame pokalbyje daugiausia dėmesio skyrė ir lietuvių kalba išleistam kūriniui „Tour de chambre“. Beje, kaip tik neseniai ji pasirašė sutartį „Netflix“ filmui pagal savo trečiąjį romaną. „Pirmą kartą galiu kelerius metus nesirūpinti pinigais“, – sakė danų rašytoja. Susitikime ji pasakojo apie tai, kokius naujoviškus kalbos būdus ji naudoja savo kūryboje, kokią danišką studentų bendrabučio gyvenimo tradiciją ji aprašo savo knygoje, o taip pat labai norėjo paklausyti, kaip lietuvių kalba skamba jos parašytas romanas. „Man labai svarbus kalbos skambesys“, – sakė rašytoja.
Festivalį dalinai finansavo Lietuvos kultūros taryba ir asociacija LATGA.
