Kodėl stebuklai – būtent penki? Todėl, kad į tiek jų kompozitorei kartu su libreto autore Ramute Skučaite pavyko simboliškai sutalpinti visą žmogaus gyvenimą. Tačiau neįmanoma apibrėžti, kada ir kurioje pasaulio šalyje vyksta operos veiksmas, nes stebuklų pasaulis jokioms koordinatėms nepavaldus.
Poetė R.Skučaitė „Penkių Merės stebuklų“ librete nurodė, kad jis vyksta tada ir ten, kada panori ir kur panori auklė Merė. Ji, pagrindinė operos veikėja, atkeliauja tarsi iš vaikų vizijų karalystės. Užtat kiti spektaklio personažai labiau šiuolaikiški, „nužiūrėti“ iš vaikams atpažįstamos aplinkos.
„Kiekvienas iš jų operoje turi savo emocijas atspindinčią melodiją ir individualią instrumentuotę. Tarkime, yra tokia tarp virtuvės puodų besisukiojanti veikėja Sara Vamp, tai visus jos pasirodymus lydinti muzika būna ganėtinai triukšminga“, – pateikė pavyzdį R. Šerkšnytė, akcentavusi, kad „Penki Merės stebuklai“ labiau tinka ne darželinukams, o mokyklinio amžiaus vaikams.
Jai pritarė ir pastatymo muzikos vadovas dirigentas Julius Geniušas, pasidžiaugęs, kad kurdama pirmąją savo gyvenime operą kompozitorė sąmoningai nesirinko lengviausio kelio – pataikaujant įsivaizduojamam vaiko skoniui, rašyti nesudėtingas, lengvai įsimenančias daineles.
R. Šerkšnytės parengta partitūra su nuolatine metrų kaita, sudėtingais ritmais ir rečitatyvais tiek orkestrui, tiek vokalistams repeticijose buvo kietas riešutėlis, tačiau klausytojams kūrinys turėtų būti lengvai suvokiamas.
„Apskritai nevadinčiau „Penkių Merės stebuklų“ opera vaikams – tai greičiau opera visai šeimai. Būtent tėvai, stebėdami šį pastatymą, turės progą apgalvoti, ar pakankamai stengiasi suprasti savo vaikus, ar geba kasdienybės rutinoje atrasti jiems laiko. Merė operoje pirmiausia ir yra pristabdantis rutiną žmogus, o ne primityvi namų tvarkytoja“, – teigė pastatymo režisierius Kęstutis Jakštas.
Kostiumų dailininkė Julija Skuratova šalia Merės kuriamų stebuklų ryžosi pridėti savų, kai kuriuos antraplanius operos personažus scenoje netikėtai paversdama milžinais. O choreografui Dainiui Bervingiui teko sugalvoti, kaip choristų judėjimą scenoje organizuoti taip, kad jų balsai visąlaik sklistų tiesiai į publiką, mat vaikai turi aiškiai girdėti operos tekstą.
Pirmajame kovo 4 d. „Penkių Merės stebuklų“ spektaklyje dainuos Jomantė Šležaitė, Joana Gedmintaitė, Liudas Mikalauskas, Jovita Vaškevičiūtė, Rafailas Karpis, Tomas Pavilionis, Liudas Norvaišas. Kovo 5 d. juos pakeis Eglė Šidlauskaitė, Aistė Pilibavičiūtė, Šarūnas Šapalas, Aistė Miknytė, Mindaugas Jankauskas, Edgaras Davidovičius ir Egidijus Dauskurdis, o Inesa Linaburgytė ir Žygimantas Galinis pasirodys abiejuose spektakliuose.
Visų mažųjų klausytojų, prieš premjerą dalyvavusių operos edukaciniuose renginiuose, teatro Raudonojoje fojė lauks siurprizas – stebuklingi medžiai, kurių lapus atstoja vaikų svajones įamžinusios žvaigždutės.
O norinčių su paslaptingąja Mere susipažinti iš arčiau būsimųjų operos klausytojų kovo 4 dieną lauksime Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kurioje bus galima pasiklausyti operos arijų ir pabendrauti su „Penkių Merės stebuklų“ libreto autore poete R. Skučaite. Įėjimas į renginį laisvas.