Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras žuvusių laisvės gynėjų atminimą kasmet kviečia paminėti įspūdingu sakralinės muzikos koncertu. Šįmet sausio 13 d. 18.30 val. teatre skambės Giuseppe‘s Verdi Requiem, kurį atliks LNOBT simfoninis orkestras, diriguojamas teatro Operos meno vadovo Sesto Quatrini, ir LNOBT choras (meno vadovas – Česlovas Radžiūnas), skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Solines Requiem partijas atliks puikiai žinomi solistai Justina Gringytė, Kristian Benedikt, Kostas Smoriginas ir viešnia iš Italijos Chiara Isotton. Po vienos iš repeticijų jų pasiteiravome, ką profesinės sėkmės lydimiems scenos menininkams reiškia žodis Laisvė.
„Man Laisvė – tai pirmiausia mano šalis, mano kalba. Laisvė – tai būti Lietuvos patriotu. Daugybę kartų galėjau rinktis būti kitur, bet gyvenimas Lietuvoje – irgi mano laisvė. Laisvė mintyse, širdyje ir, žinoma, laisvė dainuoti“, – lakoniškai įvardijo bosas-baritonas K. Smoriginas. Neseniai atlikęs Skarpijos partiją „Toskos“ spektakliuose Cervanteso teatre Malagoje, jau netrukus jis iškeliaus į Amsterdamą, kur „Concertgebouw“ salėje dalyvaus dirigento Dimos Slobodeniouko koncertinėje programoje. Vasario mėnesį K. Smoriginą dažnai matysime LNOBT spektakliuose: jis dainuos operose „Eugenijus Oneginas“, „Traviata“ ir „Karmen“.
„Man Laisvė – tai būdas gyventi. Pilietinė laisvė – kad gyvendami nepriklausomoje šalyje galime rinktis, ką veikti, kur važiuoti, kaip galvoti ir ką sakyti. O mano asmeninė Laisvė – tai galimybė sekti savo širdies ir minties keliais bei džiaugtis gyvenimu. Nes vidinė laisvė – esminis dalykas, kurį žmogus gali savyje ugdyti“, – tvirtino mecosopranas J. Gringytė. Du mėnesius praleidusi Prancūzijos sostinėje, kur dainavo Madaleną Paryžiaus nacionalinės operos „Rigoleto“ pastatyme, šiuo metu solistė džiaugiasi galimybe pabūti namuose, o vėliau krausis lagaminus penkių koncertų turui Ispanijoje, kur dalyvaus atliekant Gustavo Mahlerio Antrąją simfoniją.
„Man Laisvė – tai visų pirma atsakomybė už kiekvieną savo žodį, mintį ir darbą. Nes jei laisvė neparemta atsakomybe – ji tampa anarchija. Todėl iš vienos pusės aš džiaugiuosi, kad jau daugiau nei tris dešimtmečius esame laisvi, o iš kitos pusės man liūdna, kad nemažai žmonių vertina laisvę tik kaip galimybę savo Ego pateisinimui, neatsakingiems veiksmams ir darbams. Kitaip sakant – galimybę anarchijai. O Laisvė – tai Dievo dovana. Mano karta, kuri dar pamena sovietmetį, paliudytų, kaip tuo metu buvo sunku patikėti, kad Lietuva apskritai gali būti nepriklausoma. Ir tik nedaugelis tautos šauklių išdrįso tuo tikėti“, – primena tenoras Vaidas Vyšniauskas, pasaulio scenose žinomas kaip Kristian Benedikt. Gruodį jis buvo dar kartą sugrįžęs į Pietų Korėją, kur dainavo savo mėgstamą partiją – Samsoną operoje „Samsonas ir Dalila“, o kovą po serijos koncertų Lietuvoje išskris į Hiustoną, kur dainuos Kalafą amerikietiškoje vilniečiams gerai pažįstamos režisieriaus Roberto Wilsono statytos „Turandot“ versijoje.
Italų operos sopranas C. Isotton puikiai žino, kam Vilniuje bus dedikuotas G. Verdi Requiem atlikimas. Koncerto viešnia pasakoja, kad jos tėvynėje svarbiausia su Laisve siejama data yra balandžio 25-oji, kai italai mini išsivadavimo nuo fašistinio režimo metines. „Man Laisvė – tai galimybė gyventi harmoningai ir daryti tai, ko mes, šalies visuomenė, norime. Laisvė – tai draugystė, laisvė – tai meilė. Laisvė – vienas svarbiausių dalykų bet kuriam žmogui. Man garbė dainuoti koncerte, dedikuotame itin svarbiems lietuvių tautai įvykiams. Svarbu nepamiršti to, kas reikšmingo nutiko praeityje – tai padeda daug ką suprasti ir padaryti ateitį geresne. Istorija visuomet yra geriausia mokytoja“, – neabejojo C. Isotton. Neseniai dainavusi Milano „La Scala“ operos „Makbete“, kurio pagrindinė žvaigždė buvo garsioji Anna Netrebko, netrukus ši italų dainininkė pradės rengti pagrindinę partiją Palermo teatro „Toskos“ pastatyme.
„Su puikia solistų komanda G. Verdi Requiem šįkart atliksime žuvusiųjų už Lietuvos laisvę 1991 m. sausio 13-ąją atminimui. Kartu pagerbsime visas, įvairiais laikais už tėvynę kritusiųjų aukas. Tie žmones paaukojo savo gyvybes tam, kad Lietuva taptų laisva Europos šalimi, ir tai puikus orientyras ateičiai: turite žvelgti į vakarus, o ne į rytus“, – įsitikinęs koncertą diriguosiantis kitas italas – LNOBT operos meno vadovas S. Quatrini.