Lietuvoje gimęs violončelininkas ir dirigentas Davidas Geringas yra vienas universaliausių dabarties menininkų, sukaupęs įspūdingą repertuarą nuo baroko iki šiuolaikinių kompozicijų. Legendinio Mstislavo Rostropovičiaus mokinys, 1970 m. prestižiniame Piotro Čaikovskio konkurse laimėjęs I premiją ir aukso medalį, koncertuoja visame pasaulyje su svarbiausiais orkestrais ir batutos meistrais.
1975 m. persikėlęs gyventi į Vokietiją, D. Geringas vienas pirmųjų Vakaruose pagrojo rusų avangardistų Edisono Denisovo, Sofijos Gubaidulinos, Alfredo Schnittke’s opusus. Jam savo kūrinius dedikavo šiuolaikiniai kompozitoriai Lepo Sumera, Erkki-Svenas Tüüras, Pēteris Vaskas, Anatolijus Šenderovas, Nedas Roremas ir kt. Violončelininkas daug kartų atliko lietuvių ir rusų kompozitorių kūrinių pasaulines premjeras.
D. Geringas nuolat rengia pasirodymus dirigento amplua, kviečiamas koncertuoti Amsterdamo „Concertgebouw“, Romos „Auditorium Parco della musica“, Vienos „Musikverein“, Ciuricho „Tonhalle“, Berlyno filharmonijos ir kitose Europos, Azijos ir JAV salėse. 1997–2004 m. jis buvo Lietuvos kamerinio orkestro vyriausiasis kviestinis, o 2005–2008 m. – pagrindinis kviestinis Tokijo ir Kinijos filharmonijų orkestrų dirigentas. Maestro kūrybinėje biografijoje svarbią vietą užima ir operos bei baletai. Be kitų – jis yra Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro spektaklio, Eduardo Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“ muzikos vadovas ir dirigentas.
D. Geringo jubiliejiniame koncerte su LKO skambės orkestro aukso fondo kūriniai – Felixo Mendelssohno-Bartholdy Simfonija styginiams Nr. 8 D-dur ir daugelio klausytojų kone atmintinai žinoma nuostabioji Wolfgango Amadeaus Mozarto Simfonija Nr. 40 g-moll, KV 550.
Kaip solistas D. Geringas publikai jubiliejinį vakarą primins išnykusį arpedžioną – skambės Franzo Schuberto Sonata „Arpeggione“ violončelei ir styginiams, D. 82, vadinamoji „Išnykusio arpedžiono sonata“. Pagrindinis lyriškojo austrų romantizmo atstovas F. Schubertas 1824 m. Vienoje parašė sonatą prieš metus sukurtam naujam instrumentui arpedžionui. Jį išrado vienietis gitarų meistras Johannas Georgas Staufferis, o kūrinį Schubertui užsakė arpedžiono virtuozas Vincenzas Schusteris. Šis instrumentas susiejo violončelės ir gitaros bruožus (iš esmės tai buvo strykinė gitara). Šiandien arpedžioną galima išvysti tik muziejuje, o koncertų salėse skamba šio kūrinio versijos įvairiausiems instrumentams (nuo styginių iki pučiamųjų). Populiariausios tebėra transkripcijos violončelei ir altui. Šešiastygiam arpedžionui sukurtą sonatą perkeliant ant keturių stygų, netikėtai kyla techninių atlikimo sunkumų, kuriems įveikti reikia ypatingo virtuoziškumo.