Festivalis vyks jau gegužės 27 d.–birželio 7 d., Vilniuje. Po kiekvieno spektaklio vyks atviros diskusijos, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Šventas Paulius rašė, kad Jėzuje Kristuje nėra nei vyro, nei moters, nei žydo, nei palestiniečio – yra žmogus. Žmogiškumas – tai esminė mūsų OKT teatro arterija. Bet visgi pasaulio istorija – tai nuolatinis žmogaus iškreiptų stereotipų kūrimas. Per visą istoriją ypač moterims teko kentėti tuos iškreiptus stereotipus. Susiklosčiusi patriarchalinė santvarka moterims atiminėjo teisę būti tiesiog žmogumi – vertė ją būti moterimi. Tam buvo naudojami įvairūs mechanizmai ir įrankiai: čadros, burkos, skaistybės diržai, kiniški bateliai, neleidžiantys joms savarankiškai vaikščioti, ar inkvizicijos laužai.
Kitas kraštutinis veiksmas – vėlgi, iškreiptas stereotipas: tai begalinis moters garbinimas ir idealizavimas. Didžioji paslaptis, šventoji motina, grožio įsikūnijimas, mūza ir taip toliau. Moterims visuomet buvo skiriami kokie nors scenarijai. Pagrindiniai – tai paleistuvė, gera žmona, motina, šventoji. Tačiau niekada nebuvo suteikta teisė būti visapusišku žmogumi. Šią teisę uzurpavo vyrai.
Bet dabar mes išgyvename kitus laikus. Moteris keičia savo socialinę, politinę, fizninę, metafizinę lokaciją. Moterų gyvenime vyksta revoliucija. Ji ruseno jau nuo XIX amžiaus. Bet dabar mes matome didelę ugnį. Moteris tampa lygia su vyrais: politikoje, mene, socialiniam gyvenime. Statistiniai rodikliai vis dar vyrų pusėje, bet atotrūkis mažėja. Tampa akivaizdu, jog ateitis priklausys moterims. Bet ar viskas taip paprasta? Ką jos išgyvena? Su kokiais naujų identitetų sunkumais susiduria?“ – festivalio idėją pristato režisierius, teatro meno vadovas Oskaras Koršunovas.
Jau gegužės 27 d. festivalį atidarys spektaklis pagal Lauros Sintijos Černiauskaitės pjesę „Liučė čiuožia“ (rež. Oskaras Koršunovas). Tai vienas naujausių režisieriaus spektaklių, nostalgiškai paliečiančių laukinius 2000-uosius, šiandien atrodančius tarsi mūsų viduramžiai. Tai buvo laikai, kai tik atsirado supermarketai, mobilieji telefonai, žmonės pradėjo rašyti pirmas „taupias“ SMS žinutes, o meilė sugrįžo į trubadūrų laikus. Po spektaklio vyksiančioje diskusijoje dalyvaus teatro kritikė Kamilė Pirštelytė ir fotomenininkė Neringa Rekašiūtė.
Kas gi yra ta mistinė, neapčiuopiama spektaklio veikėja Anė, būrelio „reklamščikų“ kuriama kaip dar vienas gerai parduodamas produktas? Kodėl žmonės sprendžia už Anę, ji mylisi ar nesimyli, rūko ar nerūko, vartoja alkoholį ar nevartoja? Atsakymas – jau gegužės 29 d., spektaklyje „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“ pagal britų dramaturgo Martino Crimpo pjesę (rež. Oskaras Koršunovas). Diskusijoje dalyvaus filosofas Nerijus Milerius, kino režisierė Giedrė Beinoriūtė ir reklamos kūrybininkė Stefanija Jokštytė.
„Fojerbach – aktorė. Ji susiorganizuoja atvirą savo išpažintį. Aktorė pasiruošia vaidybinę aikštelę, yra sukvietus publiką, svarbius teatro vertintojus, režisierių, kuris ieško aktorės pagrindiniam vaidmeniui, ir laukia. Ji yra pasiruošusi laukti tiek, kiek reikės. Ji yra priversta įrodinėti savo vertę net ir režisieriaus asistentui, taip argumentuodama sau ir įrodinėdama kitiems, jog ji turi teisę būti scenoje“, – apie spektaklį „Aš, Fojerbach“ pagal Tankred Dorst ir Ursula Ehler pjesę pasakoja režisierė Lina Židonytė. Akistata su žiūrovais – jau gegužės 30 d. Diskusijoje dalyvaus teatro kritikė Alma Braškytė ir psichologė Vaiva Klimaitė.
„y: Alisa“ – tai spektaklis apie ją – moterį, ir apie jį – vyrą. Apie jų realius ir nerealius santykius. Apie tai, kaip būdami kartu jie padeda vienas kitam atsiskleisti arba vienas kitą žaloja. Tai atpažįstamai neatpažįstama vienos poros istorija su mokslinės fantastikos prieskoniu. Režisierė Agnija Leonova ir kūrybinė komanda publikos lauks birželio 2 d. Diskusijoje dalyvaus dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė ir dizaineris bei programuotojas Jonas Lekevičius.
„Pjesė gimė slaugant vėžiu sergančią mamą“, – tokia jautri ir tikra istorija įkvėpė pjesės „Terapijos“ autorę Birutę Kapustinskaitę. Režisieriaus Kirilo Glušajevo režisuotas ir būrį geriausių Lietuvos moterų aktorių suvienijęs spektaklis bus rodomas birželio 5 d. Diskusijoje dalyvaus Sandra Birbilaitė, onkopsichologė, Nacionalinis Vėžio Institutas, MRU doktorantė Irina Banienė, onkopsichologė, Kauno klinikos, LSMU doktorantė Jolanta Masian, onkopsichologė, M. Sopockos hospisas, Marija Turlinskienė, onkopsichologė, VUL Santaros klinikos ir VU doktorantė Justina Pociūnaitė, klinikinės psichologijos magistrantė, Utrechto universitetas, Olandija.
Kontraversiškiausios britų dramaturgės Saros Kane pjesės „Apvalytieji“ premjera baigėsi skandalu. Kaip į tokį visuotinį puolimą reagavo pati autorė? Net ir čia S. Kane neišvengė jos kūryboje dažno lyčių klausimo – jai tiesiog atrodė, jog ją puola todėl, kad ji yra moteris. „Jos tekstai turi tos pačios prigimties trauką, kaip nelaimė ar nusikaltimas. Jie baisūs ir kartu švarūs“, – apie S. Kane pasakoja režisierius O. Koršunovas. „Apvalytieji“ – jau birželio 6 d. Diskusijoje dalyvaus menotyrininkė Laima Kreivytė ir rašytojas, aktorius Marius Povilas Elijas Martynenko.
„Viskas prasidėjo nuo to, kad ėmiau kelti klausimą, kodėl egzistuoja tik vyras ir tik moteris ir kodėl moteris visada turi būti moteriška, o vyras – vyriškas. Pastebėjau, kad dėl lyčių binariškumo, kuris mūsų visuomenėje nekvestionuojamas, ir vyrai, ir moterys tampa stereotipų aukomis. Tokia norma netgi skatina smurtą, nes tie, kurie jos neatitinka, dažniausiai atsiduria socialinio gyvenimo paraštėse“, – teigia spektaklio „Trans Trans Trance“ režisierė K. Gudmonaitė. Būtent šis spektaklis birželio 7 d. uždarys festivalį. Diskusijoje dalyvaus menotyrininkė Laima Kreivytė, teatro kritikė Ieva Tumanovičiūtė ir atlikėjas, pirmojo „drag“ festivalio Lietuvoje organizatorius Alen Chicco.