„Prieš beveik metus Šv. Kotrynos bažnyčioje išgirdau Jievaro Jasinskio „Simfoniją iš Šiaurės Jeruzalės“. Tada apėmė labai stiprios emocijos – klausant Izraelio himno, ašaros sruvo skruostais. Patyriau katarsį sėdėdama tarp klausytojų, išgyventi jausmai „privedė“ prie minčių apie šokio spektaklį. Galvojau, kaip nuostabu būtų kurti šokį pagal šią muziką. Gautas netikėtas pasiūlymas iš ansamblio „Lietuva“ vadovės Editos kurti šokio spektaklį tarsi patvirtino posakį, kad mano troškimas nuėjo „tiesiai į Dievo ausį“, – prisimena A. Krasauskaitė, ansamblio „Lietuva“ vyr. baletmeisterė.

Pasak režisierės, naujame šokio spektaklyje atsiskleis herojų išgyvenimai, batalinėmis masinėmis scenomis atsispindės svarbūs istorijos įvykiai, kuriems šokis įneš gyvybės, o žiūrovams primins apie bendrą žydų ir Lietuvos patirtį.

J. Jasinskis: „Man dar nėra taip buvę“

„Man dar nėra taip buvę, jog kažkas išgirdęs mano muziką nuspręstų statyti šokio spektaklį. Visiškai nauja patirtis, kaip ir projekto gastrolės Izraelyje, kur mano kūryba apskritai pirmą kartą skambėjo užsienyje. Asmeniškai tai pirmasis taip viešai pastebėtas programinis ir sceninis kūrinys. Smalsu, kaip rudenį atrodys galutinis rezultatas, bet žinant, kad komanda turi milžinišką patirtį, jaučiuosi ramiau“, – dalinasi kompozitorius J. Jasinskis, dar žinomas kaip sostinei atstovaujančio orkestro „Vilnius JJAZZ Ensemble“ vadovas bei trombonininkas, kino koncerto „Vilniaus pokeris“ vienas iš kompozitorių.

Pirmasis J. Jasinskio koncerto pristatymas įvyko 2021 m. rugsėjo 23-ąją, Lietuvos žydų genocido dieną, ir tapo reikšmingu Holokausto 80-mečio meniniu akcentu. Praėjus lygiai dviems metams, šis projektas įgauna dar įtaigesnę formą – šokio judesiu ir nauja kūrinio aranžuote, kurią papildys gausesnis nacionalinių instrumentų skambesys.

„Lietuvos“ ansamblio orkestrą koncertiniu formatu jau išsibandėme gegužės mėnesį. Statant spektaklį žiūrėsime, kaip veikia visos turimos muzikos versijos, kaip padiktuos pats šokis, charakteriai, galbūt teks papildomai kurti. Manau, finale bus labai spalvinga tiek akiai, tiek ausiai. Džiaugiuosi, jaudinuosi ir laukiu“, – toliau pasakoja jaunosios kartos kompozitorius.

„Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ – jungtinis valstybinio ansamblio „Lietuva“ ir VšĮ „Prabudimo orkestras“ projektas, kurio ankstesnę versiją iki šiol prodiusavo bei scenarijų kūrė Tadas Daujotas. Naujame spektaklyje šoks „Lietuvos“ šokėjai, o pajėgas sujungs du gyvi orkestrai – Vilniaus m. savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vyr. dirigentas Modestas Barkauskas, bei autentiško skambesio į muzikinę kelionę įnešantis ansamblio „Lietuva“ orkestras, vadovaujamas vyr. dirigento Egidijaus Kavecko. Prisijungs ir kviestiniai džiazo, klasikos bei folkloro muzikantai.

Šokis istorijai įneš gyvybės

„Mano, kaip režisierės, vizijoje emocinį foną dar labiau pastiprins šokio judesiai, kūno plastika ir kiti įtraukiantys choreografiniai sprendimai. Su begaliniu jauduliu laukiu kūrybinio proceso, o jis jau prasidėjo – gegužę įvykusi mano kelionė į Jeruzalę atnešė stiprių išgyvenimų, suvokimų ir sukrėtimų – visą šią patirtį sudėsiu į spektaklį, kuriuo be galo degu“, – sako A. Krasauskaitė, Auksinio scenos kryžiaus ir Padėkos kaukės laureatė, pastačiusi daugiau kaip aštuonis šokio spektaklius įvairiuose Lietuvos teatruose.

Klasikinė muzika persipins su egzotiškomis Artimųjų Rytų melodijomis, klezmerio motyvais bei džiazo elementais. Tai šiuolaikiškas, bet tuo pačiu ir archajiškų atspalvių turintis world muzikos žanro projektas, kuriame didingai skambės senoviniai hebrajiški ragai šofarai, o į orkestro skambesį subtiliai įsilies kanklių ir birbynės garsai. Ne tik gyvu skambesiu, bet ir šokyje, kostiumuose ar netradiciškai keliais aukštais kuriamoje scenografijoje atsiskleis aktualumas šiandien.

Šokio pasakojimas prasidėjęs prieš 4000 metų tęsis iki šių dienų. Simboliška, kad renginys yra Vilniaus 700-ojo jubiliejaus programos 700vilnius.lt dalis. Švęsdami sostinės gimtadienį prisimename Gedimino laiškus – oficialų kvietimą plačiai atvėrusį žydams kelią į mūsų šalį, kurioje šimtmečiais jie kūrė gerbūvį, o jų istorija glaudžiai persipynė su mūsų tautos istorine patirtimi. Simboliška, kad Šiaurės Jeruzalei švenčiant ypatingą jubiliejų, minėsime skaudžią Vilniaus geto likvidavimo sukaktį. Ansamblis „Lietuva“ įgyvendinti šį projektą nusprendė tęsdamas pradėtą ilgalaikę kampaniją „Auginkime vienybės raumenį“, skirtą apjungti skirtingų tautų, religijų žmones, istoriškai kuriančius bendrą Lietuvą. Kampanija primena, kad pagrindinis žmogaus raumuo yra širdis, per kurią mes ir vienijamės.

Ansamblio „Lietuva“ šokėjai

Kaip žinoma, Vilniaus gete išgyventi, susivienyti ir neprarasti vilties padėjo dvasinis pasipriešinimas bei gyvybingas kultūrinis gyvenimas, tokiame kontekste atrodantis beveik neįtikėtinai. Kančios ir mirties akivaizdoje geto gyventojai bandė kabintis į gyvenimą ir užsiimti saviraiška: čia buvo sukurtas teatras, profesionalų chorai, simfoninis ir džiazo orkestras, rengiamos parodos, koncertai ir konkursai. Per teatrą, kultūrą, meną ir švietimą žmonės gelbėjosi net tragiškiausiais momentais, stiprino bendruomeniškumą, nepamiršo savo vertybių, bandė atrasti šviesesnių emocijų ir tikėti, kad vieną dieną jie bus išlaisvinti. Getas buvo likviduotas 1943 m. rugsėjo 23–24 dienomis, todėl ir šokio spektaklio premjera Vilniuje numatoma tomis pačiomis datomis buvusio geto teritorijoje įsikūrusiame Valstybiniame jaunimo teatre.

Muzikos ir šokio spektakliui scenografiją kuria nekart Auksiniu scenos kryžiumi apdovanotas Gintaras Makarevičius. Muzikinės dalies vadovas – Ramūnas Marcinkus, kostiumų dailininkė – Julija Skuratova, šviesų dailininkas – Darius Malinauskas.

Rugsėjo 23 d. programa bus pristatoma žydų bendruomenei, o 24-ąją – visiems norintiems. Po premjeros Vilniuje, „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ toliau bus rodoma rugsėjo 27 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre ir spalio 7 d. Palangos koncertų salėje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją