Ką palaimintasis T. Matulionis kalba laisvos Lietuvos ir visos Europos piliečiams? Kas buvo šis aukštaitis nuo Alantos, tapęs Rusijos apaštalu, kankintas sovietų kalėjimuose ir lageriuose, iškeistas į komunistus, Lietuvos kalėjimuose laukusius komunizmo aušros? Ką šis žmogus praneša šiandieninei mūsų krašto ir Europos Bažnyčiai?
Pirmiausia vyskupas Teofilius išpranašavo bažnytinės ponystės laikų pabaigą. Popiežiaus Pranciškaus skelbiamas grįžimas prie evangelinės etikos ir estetikos turi Lietuvoje savo tikrą atstovą, veikusį pagal šiuos principus jau prieš šimtą metų.
Prisitaikyti išmokusiems žmonėms palaimintasis Teofilius sako, kad šis kelias yra menkas, be džiaugsmo ir įkvėpimo. Lyg ataušusi košė. Apie tokią krikščionybę Apreiškimo knygoje pasakyta: „Aš išspjausiu tave iš savo burnos.“
Vyskupas Teofilius pasižymėjo ištikimybe Vatikanui. 1929 m. sovietiniame Leningrade slapta konsekruotas vyskupu, jis netrukus buvo vėl suimtas, nuteistas ir įkalintas baisiajame Solovkų lageryje, iš kur mažai kam pavykdavo ištrūkti gyvam. Tik 1933 m. pabaigoje, kai pasikeitus su Sovietų Rusija politiniais belaisviais, T. Matiulionis pasiekė Daugpilį nepriklausomoje Latvijoje, buvo viešai paskelbta, kad iš belangio vagono vienutės išlipęs kalinys su lazda ir elgetos skarmalais yra Bažnyčios vyskupas.
Gerai žinoma apie estetinį T. Matulionio polėkį, netgi aistrą. Štai įsimylėjęs gimtąją Alantos bažnyčią, jis kone tikslią jos kopiją pastatė ir Bikavoje, Latvijoje, klebonaudamas ten praėjusio amžiaus pradžioje. 1937 m. tapęs Kauno seserų benediktinių bažnyčios rektoriumi ir ketindamas ten įvesti Švč. Sakramento nuolatinės adoracijos paprotį, vyskupas Teofilius kurti naujų vitražų pakvietė ne kokį bažnytinio dvaro meistrą, bet jauną ir talentingą menininką Liudą Truikį.
Po Vladimiro kalėjimo patekęs į Invalidų namus Mordovijos ASSR, 80-metis vyskupas čia juvelyriškai išpjaustinėjo nedidelį altorėlį-slapuką, kurį brangino ir parsivežė į Lietuvą. Savo dukterėčiai Marijai, jaunai mergaitei, su kuria susirašinėjo kalėdamas Mordovijoje, dėdė vyskupas iš plono popieriaus meistriškai iškarpė kalėdinius žaisliukus, žavinčius išradingumu ir menine pajauta.
Grįžęs 1956 m. iš savo paskutinės Gulago vietos į tarybinę Lietuvą ir nuolatos stebimas KGB struktūrų, T. Matulionis neatrodė sužlugdytas. Jame visi matė vyskupą, kuriam ištikimybė žmogiškam orumui ir apaštalinei Bažnyčiai yra brangiau už asmeninę gerovę. KGB organai žinojo, kad 1962 m. nepalaužiamas vyskupas gavo iš Romos ne tik arkivyskupo titulą, bet ir kvietimą į visuotinį Bažnyčios susirinkimą. Kremlius tuo metu mėgino flirtuoti su Vatikanu ir skleidė propagandą apie tariamą religijos laisvę Sovietų Sąjungoje, todėl išleisti į Romą buvusio kalinio ir ištikimo Bažnyčios gynėjo sovietų valdžia negalėjo.
Šeduvoje, T. Matulionio namuose, tomis rugpjūčio dienomis buvo atliekamos naujos kratos. Per vieną iš jų vyskupui suleista paslaptinga injekcija. 1962 m. rugpjūčio 20 d. T. Matulionis mirė.
* * *
Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje sostinėje atidaromoje parodoje panaudota medžiaga, gauta iš artimiausių palaimintojo T. Matulionio giminaičių – dukterėčių, sūnėno, taip pat privačių kolekcijų, Lietuvos centrinio valstybės ir Vatikano archyvų.
TM fondo narys kunigas Julius Sasnauskas, pats sovietmečiu buvęs sąžinės kalinys ir tremtinys Sibire, sako, kad „palaimintojo Teofiliaus išdidinti fotoportretai yra iškalbingesni už bet kokius kanoninius šventųjų paveikslus“.
Kino dokumentininkas Audrius Stonys: „Visi šie kadrai be galo vertingi, juose galima perskaityti dramatišką žmogaus, kunigo, kankinio istoriją, visose nuotraukose sukrečia palaimintojo žvilgsnis – tiesus ir skausmingas“.
Radijo, TV žurnalistas Ridas Jasiulionis: „Tikrumas ir paprastumas, nusižeminimas ir tvirtumas žvilgsnyje ir laikysenoje“.
Pagal Vatikano planą, šių metų rugsėjo mėnesį buvusiuose KGB rūmuose Vilniuje lankysis ir popiežius Pranciškus.
Gegužės 19-ąją – per Muziejų naktį – paroda veiks nuo 10 val. iki 23 val. Eilinėmis dienomis muziejus dirba trečiadieniais-šeštadieniais 10.00-18.00 val., sekmadieniais – 10.00-17.00 val.
Paroda „Palaimintasis Teofilius“ sostinės Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje veiks iki š. m. spalio 1 d.