„Mūsų užduotis ją valyti, tvarkyti, užtikrinti žmonių saugumą, surinkti sulūžusius suoliukus. Po „selo“ koncerto, aišku, jų atsirado daugiau. Bet ne muzikos mylėtojai niokoja Vasaros estradą, - tikina Žvejų rūmų direktorius Alvydas Lenkauskas. - Liūdniausia, kad patys miestiečiai ją teršia ir šiukšlina. Dieną po pamokų susirenka jaunimas, palieka kalnus saulėgrąžų lukštų, traškučių pakelių. Vėliau renkasi rimtai išgerti po darbo norintys vyrai, o naktį – benamiai. Sportininkai mėgsta palakstyti senais estrados suoliukais, kurie po tokio sporto dar greičiau lūžta.“
„Buvo minčių nušluoti Vasaros estrados dalį nuo žemės paviršiaus ir palikti tik koncertinę dalį, kur įrengta scena. Kažkas kėlė klausimą, ar ji ne per didelė, ar apskritai reikalinga. Tačiau manau, kad Vasaros estrada gyvuoti galėtų bendradarbiaujant su sportininkais, visuomeninėmis organizacijomis. Jei, žinoma, norima užtikrinti jos veiklą visais metų laikais. Būtų tobula įrengti dviračių zoną, žiemą išlieti ledą, - DELFI pasakojo A. Lenkauskas. - Manau, kad estrada uostamiesčio gyventojams yra reikalinga. Tačiau ją laikyti vien renginiams, tikrai yra prabanga.“
„E. Dragūnui labai tinka Vasaros estrada ir savo koncertus pajūryje jis nori rengti būtent čia. „Selo“ koncertui suoliukai vis tiek nereikalingi, nes žiūrovai ant jų nesėdi, o stovi, - sako jis. - Šio atlikėjo koncertai buvo bene vieninteliai pasirodymai Vasaros estradoje per pastaruosius metus. Pernai bandėme daryti Liepos 6 d. valstybinei dienai paminėti skirtą koncertą su liaudies kolektyvais, bet žiūrovų renginys sulaukė labai mažai. Nors susirinko apie 500 žmonių, tokioje didelėje estrados erdvėje tiek žiūrovų atrodė labai nykiai. Todėl galima sakyti, kad „selo“ koncertai ir gelbėja Vasaros estradą. Aukojame muzikantų uždirbtus pinigus kosmetiniam estrados tvarkymui.“