Jei negaus finansinės savo steigėjos miesto Savivaldybės paramos, didžiulių skolų šilumos, elektros tiekėjams bei kino filmų platintojams kupros prie žemės lenkiama viešoji įstaiga jau kitą pusmetį gali gerokai apriboti arba ir visiškai nutraukti veiklą.
„Be papildomos dotacijos mums išsilaikyti nėra jokių šansų. Tuos projektus, kurie laimėjo konkursus ir sulaukė finansavimo, aišku, kaip nors turėsime įgyvendinti, tačiau užsiimti dar kuo nors kitu jau tikrai nebeįstengsime“, – „Panevėžio balsui“ tvirtino „Garso“ direktorė Genė Pučinskienė.
Viešosios įstaigos vadovės duomenimis, šiuo metu „Garso“ skolos už šildymą, elektros energiją, kitas komunalines paslaugas jau siekia 70 tūkstančių litų, o per mėnesį kino teatras iš savo veiklos užsidirba po 50–60 tūkstančių litų. Šių pajamų teužtenka darbuotojų atlyginimams bei pagrindiniams mokesčiams.
Darbuotojų dar neatleidinėja
„Garso“ darbuotojų sąraše dabar yra 17 žmonių. G.Pučinskienė paneigė mieste pasklidusius gandus, esą vos galą su galu sudurianti įstaiga ėmė atleidinėti darbuotojus arba jie patys išeina ieškoti geresnės vietos.
„Netiesa. Jei imtume mažinti kino teatre dirbančių žmonių skaičių, kas gi padarytų visus darbus, įgyvendintų daugybę suplanuotų projektų? Juk „Garse“ – renginys po renginio. Kai kuriems jų organizuoti netgi papildomai kviečiamės savanorių“, – sakė kino teatro direktorė.
G.Pučinskienės duomenimis, „Garso“ darbuotojų atlyginimas siekia 800–1000 litų.
Paklausta apie filmų lankomumą, kino teatro vadovė tvirtino, kad jis nuolat didėja, ir teigė, jog kol kas galimybė branginti bilietus nėra svarstoma.
„Bilietai į kino filmų seansus „Garse“ yra patys pigiausi visoje šalyje, tačiau žiūrovai vis tiek skundžiasi, kad moka daug. Jei bilietus į kokius nors renginius kiek papiginame, panevėžiečiai į „Garsą“ plūste suplūsta“, – sakė G.Pučinskienė.
Savivaldybė nepaliks likimo valiai?
Viešajai įstaigai „Garsas“ nacionalinio kino sklaidos programai įgyvendinti šių metų miesto Savivaldybės biudžete buvo skirta 39,5 tūkstančio litų. Pernai tam pačiam tikslui kino teatras gavo 195 tūkstančius litų.
Vis giliau į finansinę duobę grimztančio „Garso“ problemas prieš dvi savaites aptarė miesto Tarybos Kultūros komitetas.
Jo posėdyje dalyvavusi savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė dienraščiui pranešė, jog komiteto nariai kino teatro direktorės G.Pučinskienės paprašė apie finansinę viešosios įstaigos būklę Savivaldybei išdėstyti raštu.
L.Krasauskienė teigė nežinanti, ar direktorės raštas jau pasiekė Savivaldybę, tačiau tvirtino neabejojanti, jog „Garsas“ ir toliau dirbs kaip dirbęs.
„Manau, kad Savivaldybė jaučia atsakomybę ir savo viešajai įstaigai sužlugti tikrai neleis“, – svarstė Kultūros ir meno skyriaus vedėja.
Politikų valios dar neįvykdė
Kultūros komiteto narys vicemeras Kastytis Vainauskas, paklaustas, ar Savivaldybė jau sulaukė „Garso“ kino teatro direktorės rašto apie įstaigą prislėgusius finansinius sunkumus, atsakė neigiamai.
„Komitetas G.Pučinskienės tokio rašto paprašė, norėdamas su juo supažindinti ir Tarybos kolegiją, o paskui spręsti, kokių priemonių galėtume imtis. Tačiau jau praėjo dvi savaitės, bet direktorė į mūsų prašymą nereaguoja. Tai galbūt kino teatre ir nėra taip jau viskas blogai?“ – retoriškai klausė K.Vainauskas.
Pasiteiravus apie Savivaldybės biudžeto galimybes „Garsui“ skirti papildomų lėšų, mero pavaduotojas atsakė, jog tai bus svarstoma tik susipažinus su direktorės raštu išdėstytomis įstaigos problemomis.
Kino teatro vadovė, išgirdusi apie Kultūros komiteto prašymą Savivaldybei pateikti raštą apie finansinę „Garso“ būklę, nustebo.
„Jo dar neparašiau. Kitas dalykas, esu įsitikinusi, jog politikai ir be to rašto turi puikiai žinoti, jog miesto kino teatrui išsilaikyti per metus reikia ne mažiau kaip dviejų šimtų tūkstančių litų. Tokia suma Savivaldybėje buvo apskaičiuota dar prieš trejus metus“, – teigė viešosios įstaigos direktorė G.Pučinskienė.
