Už bilietus į parodas, Dailės galerijoje rengiamas velykinių zuikių lipdymo ir kitokias edukacijas grynaisiais susimokėti nebebus galima.
Tokia naujiena sukėlė nemenką panevėžiečių pasipiktinimą. Kai kurie šią žinią palaikė per anksti išplatintu Melagių dienos pokštu.
„Čia jau dabar balandžio 1-osios pokštas? Jei ne, tai sėkmės. Dalies lankytojų tikrai neteksite. O gal toks tikslas? Kam Panevėžiui dailės galerija? Jauni neina, o senų niekam nereikia. Suprantu, kad edukacijas, užsiėmimus, kolektyvinius lankymus taip apmokėti, bet eilinį bilietą“, – Dailės galerijos paskyroje socialiniame tinkle komentavo E. L. iš Panevėžio rajono.
„Labai gaila, kad net širdžiai atgaiva – menas kai kuriems žmonėms taps neprieinamas arba sudarys sunkumų. Taupyti reikia, bet kai kada ir į kitus faktorius atsižvelgti reikėtų“, – svarstė panevėžietė J. D.
Ne vienas komentatorius įsitikinęs, kad tokia naujovė atsisuks prieš pačią įstaigą – šioji sulauks mažiau lankytojų.
Koja kojon su naujovėmis
Panevėžio dailės galerijai, kurios padalinys yra ir miesto Fotografijos galerija, vadovaujantis dr. Egidijus Žukauskas teigia, jog šios kultūros įstaigos anaiptol nepokštauja, o taikosi prie naujovių. Pasak jo, į nūdieną skverbiantis dirbtiniam intelektui bei naujosioms technologijoms, meno galerijos žengia koja kojon su jomis.
„Kadangi grynieji nunyksta, iš trijų atsiskaitymo būdų galerijose nutarėme palikti du. Ir toliau bus galima atsiskaityti bankiniu pavedimu bei banko kortelėmis, o štai atsiskaitymo grynaisiais nebelieka“, – patvirtino E. Žukauskas.
Anot jo, grynųjų atsisakymas nėra galerijų steigėjos Panevėžio miesto savivaldybės sumanymas.
Direktorius tikina, jog jos pačios inicijavo tokią naujovę.
„Sprendimas nėra spontaniškas, to link ėjome visus septynerius metus. Būtent prieš tiek laiko klientams suteikėme galimybę atsiskaityti ir banko kortelėmis. Dabar jos visiškai pakeis atsiskaitymą grynaisiais“, – paaiškino E. Žukauskas.
Neišsiverstų be kortelės
E. Žukausko nestebina, jog žinia, kad iš lankytojų nebebus priimami grynieji, sutikta neigiamais komentarais. Pasak jo, kiekviena naujovė sukelia diskusijų laviną.
„Pirmas bankomatas Panevėžyje pastatytas 1996-aisiais. Tada irgi buvo neigiamų reakcijų. O dabar turbūt sunku ir įsivaizduoti, kaip gyventume be bankų kortelių. Pavyzdžiui, aš perku laikraštį ir moku banko kortele. Parodų lankytojai irgi galės taip susimokėti“, – aiškino Dailės galerijos vadovas.
Paklaustas, kiek Dailės ir Fotografijos galerijos per mėnesį vidutiniškai surenka pinigų ir kokia jų dalis gaunama bankiniu pavedimu, kokia suma sumokama bankų kortelėmis ir kokia grynaisiais, E. Žukauskas teigė tikrai nežinantis ir pridūrė, kad bus proga tai pasiaiškinti.
Pasak direktoriaus, grynųjų pinigų atsisakymas palengvins abiejų galerijų darbo organizavimą. Galerijų darbuotojai, šiuo metu pardavinėjantys bilietus ir skaičiuojantys grynuosius, pasak E. Žukausko, nebus atleidžiami – bankų kortelių skaičiuotuvai jų nepakeis.
Iš viršaus nenuleido
Miesto Savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Asta Čeponienė patvirtino, jog steigėja Dailės ir Fotografijos galerijoms tikrai nenurodė atsisakyti grynųjų.
Pasak vedėjos, priimti tokius sprendimus – pačių įstaigų vadovų, atsakingų už sklandų veiklos užtikrinimą, kompetencija.
A. Čeponienė teigė esanti už tai, kad atėjus į kultūros įstaigą būtų daugiau ir įvairesnių galimybių atsiskaityti už gaunamą paslaugą.
Sumoka pavedimu
Panevėžyje jauniausios kultūros įstaigos – Skaistakalnio parke veikiančio kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ vadovė Gita Laurinavičiūtė paaiškino, jog šiame centre dauguma edukacijų lankytojams nemokamos, jos šiuo metu vykdomos iš projektų lėšų.
Tačiau vyksta ir mokamos dailės, dizaino, tekstilės edukacijos, kurias paprastai užsako atskiri kolektyvai.
Už mokamas edukacijas, pasak „Pragiedrulių“ vadovės, susimokėti grynaisiais bent šiuo metu negalima, mokama tik pavedimu.
Kadangi „Pragiedruliai“ – jau greitai duris atversiančio Stasio Eidrigevičiaus menų centro padalinys, pinigai už edukacijas pervedami į šio centro sąskaitą.
Atsirastų keblumų
Kitos Panevėžio kultūros įstaigos nėra nusiteikusios atsisakyti grynųjų ir mano, jog toks kraštutinumas būtų nepatogus lankytojams.
Panevėžio kraštotyros muziejuje jau ne vienerius metus už bilietą galima atsiskaityti ir grynaisiais, ir banko kortele.
Muziejaus direktoriaus dr. Arūno Astramsko teigimu, tokia tvarka lankytojus tenkina, tad jos pakeisti net nesvarstoma.
Vadovo nuomone, panaikinus atsiskaitymą grynaisiais įstaigai darbo kiek sumažėtų – grynųjų pinigų nereiktų nešti į banką.
„Tačiau muziejaus lankytojams keblumų, manau, atsirastų“, – neabejoja A. Astramskas.
Netaupys žiūrovų patogumo sąskaita
Ir grynaisiais, ir banko kortele atsiskaito ir kino centro „Garsas“ žiūrovai.
„Pastebėjome, kad didesnė dalis žiūrovų atsiskaito grynaisiais, matyt, jiems taip patogiau“, – sako direktorė Genė Pučinskienė.
Jis pritaria, kad atsisakęs priimti grynuosius, „Garsas“ sutaupytų – nebereikėtų mokėti už inkasavimo paslaugą. Šiuo metu įstaiga perka tokią paslaugą – grynuosius į banką gabena ne patys „Garso“ darbuotojai, o samdomi inkasatoriai. Tačiau, pasak G. Pučinskienės, taupyti atimant iš žiūrovų patogumą nesiruošiama.
Derintis prie klientų
Teatro „Menas“ buhalterė Alina Bitarienė patikino, jog ši įstaiga atsisakyti mokėjimų grynaisiais irgi neplanuoja, nebent to iš jų būtų pareikalauta.
„Yra dvi galimybės įsigyti bilietus į „Meno“ spektaklius. Vieni juos perka internetu per sistemą bilietai.lt, kiti įsigyja teatro kasoje. Pastebėjome, kad perkant kasoje dažniausiai mokama grynaisiais“, – paaiškino A. Bitarienė.
Ji svarsto, kad ir šiame technologijų amžiuje privalu derintis prie klientų, o ne diktuoti jiems sąlygas.
„Neseniai nuėjusi į banką išgirdau, kaip salės darbuotoja priekaištavo močiutei, ko šioji ateina į banką vizito neužregistravusi internete. Senoji teisinosi, kad ne tik nemoka naudotis internetu, bet ir kompiuterio neturi“, – prisiminė teatro buhalterė.
A. Bitarienės nuomone, įstaigos neturėtų žmonėms sukurti tokių nepatogių situacijų, o taikytis prie jų galimybių.