Panevėžyje jau kitąmet atsidarysiančio Eidrigevičiaus menų centro kuratorė žada proveržį kultūriniame gyvenime

Jau kitų metų pradžioje Panevėžyje bus atidarytas šiuolaikiškas, daugiafunkcinis Stasio Eidrigevičiaus menų centras (SEMC). Tai bus didžiulis proveržis Panevėžio kultūriniame gyvenime – naujas traukos objektas, kuris į miestą kvies užsukti lankytojus iš visos Lietuvos ir užsienio. Menų centras siekia tapti nacionalinės svarbos šiuolaikinio ir modernaus meno ekspozicine erdve ir vykdyti tarptautinius meno mainų projektus bei edukacinę veiklą, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Kovo pabaigoje Stasio Eidrigevičiaus menų centre darbą pradėjo menininkė, parodų kuratorė Lina Albrikienė. Nuo 2009 metų savo kūrybą eksponavusi įvairiose tarptautinėse parodose, 2020-aisiais ji nusprendė įsitraukti į kuratorinę veiklą.

„Menininkės karjerą pradėjau 2002 metais, įstojusi į Vilniaus dailės akademiją. Ten baigiau bakalauro ir magistro studijas, įgijau audiovizualinio meno profesiją. Po studijų dalyvavau tarptautinėse parodose ir menininkų, kuratorių rezidencijose užsienyje. Taip pat įgijau ir edukacinio darbo patirties – dirbau Vilniaus dizaino kolegijoje, Fotografijos katedros vedėja ir dėstytoja. Tačiau 2020-ųjų pabaigoje nusprendžiau išbandyti save kitoje kūrybos pusėje – kaip parodų kuratorė“, – pasakoja L. Albrikienė.

Ji kuratorės darbo ėmėsi Radvilų rūmų dailės muziejuje. „Per metus įgyvendinau dvi parodas, pristatydama personalinę italų menininko, reziduojančio Vienoje, parodą „Muziejus performanse“ bei grupinę parodą su Austrijoje gyvenančiais menininkais „Apeiron. – Kodėl dabar austrai? – Austrų ekspedicija 2021“.

Vėliau gavau kvietimą tapti didžiausio Štyrijos regione, Austrijoje, šiuolaikinio ir modernaus meno muziejaus „Neue Galerie Graz“ menininkų konkurso (Promotion Prize of the Province of Styria for Contemporary Fine Arts 2021) atrankos komisijos nare bei kuruoti grupinę parodą muziejuje. Po šios parodos buvau pakviesta kuruoti tarptautinę grupinę parodą galerijoje Vienoje. Teko pažinti ir Italijos meno kultūrą kuruojant italės parodą Milane. Parodų kuratore dirbu daugiau nei 2,5 metų“, – kalba L. Albrikienė.

Sužavėjo S. Eidrigevičiaus kūryba

Ji prisipažįsta, kad mintis teikti savo kandidatūrą į SEMC parodų kuratorės poziciją nebuvo spontaniška, prireikė laiko apmąstyti ir pagalvoti apie ateities planus. Pasak L. Albrikienės, pradėjusi ruoštis kuratorių konkursui, ji atrado menininko S. Eidrigevičiaus kūrybos unikalumą ir žavesį.

„Dvejonių kilo dėl vietos – iki šiol su Panevėžio miestu manęs niekas nesiejo, tekdavo jį tik pravažiuoti keliaujant į Jūrmalą, kur rezidavau daugiau nei ketverius metus, todėl mintis apie gyvenamosios vietos pokytį truputį gąsdino. Tačiau pasikalbėjus su SEMC vadove Vaida Andrijauskaite ir aptarus darbo specifiką, abejonės išsisklaidė. Norint pretenduoti į šią poziciją, reikėjo paruošti ir pristatyti tris parodų koncepcijas. Ruošiantis konkursui lankiausi Vilniaus dailės akademijos skaitykloje, kur radau daug naudingų meno kritikų tekstų apie Stasio kūrybą. Be to, mano geras draugas – Stasio kūrybos gerbėjas – paskolino man ne vieną leidinį, kurie dar labiau išplėtė mano pažintį su šio išskirtinio menininko kūryba“, – prisimena SEMC parodų kuratorė.

Santykis su kūrėju

Konkurso metu atrinkti kandidatai bendravo ne tik su komisijos nariais, bet kartu ir su menininku S. Eidrigevičiumi. Prisimindama šį pokalbį, L. Albrikienė džiaugiasi, kad nuo pat pirmų akimirkų jiems pavyko užmegzti malonų ryšį. Balandį parodų kuratorė lankėsi Varšuvoje, kur gyvai susipažino su menininku, jo kūryba bei aptarė SEMC pirmosios parodos koncepciją ir viziją.

„Vos tik atvykome į Varšuvą, iš karto keliavome į Stasio studiją, kur gyvai susitikome su juo ir jo sūnumi Ignacijumi Eidrigevičiumi. Būtent Ignacijus buvo vienas iš dviejų Stasio Eidrigevičiaus parodos, vykusios mūsų apsilankymo metu Nacionalinėje meno galerijoje „Zacheta“, kuratorius, todėl buvo įdomu pasikalbėti ir išgirsti jo patirtį bei iššūkius, su kuriais jis susidūrė. Susitikimo metu kalbėjomės apie SEMC atidarymą, aptarėme pagrindinės parodos koncepcijas, meno centre numatomų statyti skulptūrų modelius, preliminarius parodos kūrinius, kuriuos lankytojai galės išvysti, kuomet atsidarys naujasis meno centras“, – pasakoja L. Albrikienė.

SEMC atidarymas

Parodų kuratorė atskleidžia, kad SEMC lankytojams bus pristatyta ir įvairiapusė menininko S. Eidrigevičiaus kūryba, kuriai bus dedikuoti visi muziejaus ekspozicijai skirti aukštai. Vėliau kūriniai bus keičiami, nuolatinė Stasio Eidrigevičiaus kūrybos paroda bus eksponuojama trečiajame aukšte, o ketvirtas aukštas bus skirtas Lietuvos ir užsienio menininkų kūrinių ekspozicijoms.

„SEMC lankytojai išvys įvairias Stasio kūrybines raiškas. Siekiame parodyti didžiąją dalį jo kūrybos spektro. Šiuo metu dirbame prie parodos koncepcijos ir ieškome jungties tarp dviejų parodai skirtų aukštų. Mūsų užduotis – sukurti tokią koncepciją, kad nuolatinė paroda, kuri liks trečiajame aukšte, organiškai susijungtų su ketvirtojo aukšto ekspozicija ir, šią išinstaliavus, „nesugriūtų“ nuolatinės parodos estetika. Svarbu pabrėžti, jog mes nesiekiame sukurti retrospektyvinės Stasio kūrinių ekspozicijos. Šiuo etapu įtrauksime dalį jo kūrinių iš SEMC kolekcijos bei papildomai atsivešime menininko naujausius kūrinius iš Varšuvos. Nuolatinė paroda metų bėgyje bus dalinai keičiama ir papildoma naujais kūriniais“, – kalba L. Albrikienė.

Pasak SEMC parodų kuratorės, paraleliai taip pat yra ruošiamas projektas, skirtas S. Eidrigevičiaus kūrybos sklaidai Lietuvoje.

„Planuojame parengti mobilią iliustracijų parodą su specialiai joms sukurtais ekspoziciniais stendais, kuri jau nuo rugsėjo keliaus po įvairius mūsų šalies miestus. Šiuo metu jau vystome ir bendradarbiavimą su užsienio partneriais Baltijos ir Skandinavijos šalyse bei Vakarų Europoje. Mūsų vizija yra labai veržli ir perspektyvi. Tikime, jog Stasio Eidrigevičiaus menų centras bus daug žadantis daugiafunkcinis muziejus, pristatantis ne tik šiuolaikinio ir modernaus meno parodas, edukacines veiklas, bet ir eksperimentinio kino bei video meno peržiūras meno centre esančioje kino salėje“, – apie ateities planus pasakoja L. Albrikienė.