Parodos kuratorė ir meno albumo sudarytoja, Paryžiuje gyvenanti menotyrininkė bei dailininko dukra Julija Palmeirao (Dailidėnaitė) teigė, kad ši paroda ir leidinys jai ypatingi: „Per septyniolika metų menotyrinės ir kuratorinės patirties esu surengusi eilę įvairiausio pobūdžio meno parodų ir renginių, išleidusi ne vieną meno leidinį, tačiau mano tėčio parodos bei katalogo rengimas man tapo tikru iššūkiu. Atsiriboti nuo asmeniškumų ir vertinti tokio artimo žmogaus kūrybą objektyviai yra itin sudėtinga užduotis. Juk nuo pat mažumės augau jo tapybos darbų apsuptyje, jie – mano gyvenimo dalis. Tad teko tikrai pasukti galvą kaip pažvelgti į tėčio kūrinius kitomis akimis, tarsi per atstumą ir pristatyti jo kūrybą patraukliai bei paveikiai.“

Jonas Dailidėnas gimė 1954 metais Panevėžio rajono Stultiškių kaime. Baigęs vieną geriausių Lietuvos mokyklų – Panevėžio Juozo Balčikonio gimnaziją, jis įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą. Dailės pedagogikos studijos suteikė jam tvirtą meninį pagrindą ir leido tobulinti tapybos įgūdžius bei plėsti pasaulėžiūrą. Besimokydamas Šiauliuose, jis įstojo į dailės studiją „Spektras“ – ir ten gilino savo tapybos įgūdžius.

J. Dailidėnui daug įtakos padarė jo mokytojai – Aukštaitijos regione itin gerai žinomi tapytojai Kazimieras Naruševičius ir Klausutis Beržanskis. Jie, kūrėjui suteikdami teorinį pagrindą ir didelį dėmesį skirdami individualios meninės išraiškos formavimuisi, padėjo atrasti ir išgryninti meninės išraiškos stilių bei skatino pasitikėti savo kūrybiniu pasirinkimu. Ši aplinka J. Dailidėnui padėjo išplėtoti išsiskiriantį ir atpažįstamą asmeninį stilių bei tapymo manierą. Anot menotyrininko Igno Kazakevičiaus, „Jonui Dailidėnui svarbu ne tapyba dėl tapybos, kas būtų visai natūralu modernistinės epochos žmogui, bet pasakojimas. Pasakojimas – tai kelionė, kryžkelės ir stabtelėjimai, piligrimystės maršrutas, žinomas tik menininkui.“

„Dabartinė Tetės kūryba lengvai atpažįstama, turi savo braižą, istoriją, gerbėjų. Man patinka, kad jo darbai – improvizacinės vizijos su savita simbolika. Kartais žmonės, įsigiję jo paveikslą, išeina su viena mintimi, o pasikabinę darbą, žiūrėk, pamato kokią nors kitą reikšmę ir prasmę, pakeičia paveikslo vietą ir vėl mato naujus vaizdus. Sakyčiau, didžioji Tetės paveikslų misija yra psichoterapinė – per spalvų gamas, perregimus sluoksnius, dūmus ar vandenį sukuria mistifikuotą vaizdinį. Jo darbai išjausti, turi prasmę ir gylį, gali kabėti metų metus ir neatsibosti“, – teigia dailininko sūnus, stiklo ir vitražo dailininkas Viktoras Dailidėnas.

Parodoje „Metamorfozės“ pristatomi tik naujausi Jono Dailidėno darbai, kurie ir žymi naujo jo kūrybinio etapo užuomazgas, jo kūrybines metamorfozes. Atsiranda netikėtų koloristinių sprendimų bei niekada jo kūryboje dar nenaudotos spalvos – rožinė ir violetinė. Tai natūralus menininko vystymosi procesas – jis eksperimentuoja su skirtingais stiliais, medžiagomis ir spalvomis, siekdamas praplėsti savo meninę kalbą. Kolorito ir spalvinės paletės pokyčiai J. Dailidėno darbuose rodo menininko kūrybinį tobulėjimą ir norą skleisti savo idėjas įvairiomis raiškos formomis.

Parodos kuratorė: Julija Palmeirao
Paroda veiks iki rugpjūčio 25 dienos.
LDS Panevėžio skyriaus galerija "GALERIJA XX"
Laisvės a. 7, Panevėžys
II – V 12:00 – 18:00

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją